490 | 2014 11 30 | Santuoka su musulmonu

Sveiki, aš esu krikščionė, o mano draugas - musulmonas. Mes norime susituokti ir gauti Dievo palaiminimą, tačiau bažnyčios žmonės sako, kad aš negaliu tekėti už musulmono. Noriu paklausti, kaip man elgtis? Man svarbu, kad Dievas laimintų mano santuoką. Gal galite išsamiau paaiškinti, kodėl santuoka tarp krikščionės ir musulmono neįmanoma?


Jums atsakyti nėra paprasta dėl kelių priežasčių. Neaišku, kokiai konfesijai jūs priklausote, nes vienos bažnyčios teikia santuokos sakramentą, ir jo teikimo sąlygos yra labai griežtai apibrėžtos, kitos gi krikščionių bažnyčios (dažniausiai protestantų) itin griežtų apribojimų netaiko, palikdamos santuokos sudarymo atsakomybę besituokiantiems.

Kitas neaiškumas - jūsų draugo požiūris į jūsų norą gauti palaiminimą krikščionių bažnyčioje. Ar jūs tai jau esate aptarę? Ar tai tik jūsų pačios sprendimas? Reikėtų be galo gerai tai išsiaiškinti, kad vėliau nekiltų nesusipratimų ar nesantaikos. Būtina kalbėtis ir apie tai, kaip jūs išpažinsite savo tikėjimą po sutuoktuvių, ar galėsite likti krikščione, ypač jei jums toliau tektų gyventi islamą išpažįstančioje šalyje. Visi šie dalykai kelia daug klausimų, į kuriuos verta atsakyti dar prieš vestuves.

Apaštalas Paulius, kreipdamasis į norinčius tuoktis (greičiausiai visi jie išpažino krikščionių tikėjimą, nors galėjo būti ir norinčių tuoktis su judėju), perspėjo juos apie laukiančius sunkumus (1 Kor 7, 25-28), nes tapti vienu kūnu visgi nėra paprasta. Atsižvelgiant į jūsų situaciją, kai esama nemenkų religinių, kultūrinių skirtumų, reikia labai blaiviai suvokti galimus iššūkius, su kuriais tikrai teks susidurti.

Nesileisdamas į gilų egzegetinį Šventojo Rašto nagrinėjimą, noriu pasakyti, kad niekas neturi teisės už jus nuspręsti: tekėti jums ar ne. Tai - jūsų apsisprendimas prieš savo sąžinę ir Dievą. Krikščionys, teigiantys, jog Biblija draudžia tuoktis su kitatikiu ar netikinčiu, pernelyg paviršutiniškai ir gal net lengvabūdiškai aiškina Šventojo Rašto tekstus. Dažniausiai yra neatsižvelgiama į Senojo ir Naujojo Testamentų tekstų, kalbančių šiais klausimais, kultūrinį kontekstą ir pateikiama tai ne kaip žmogaus nuomonė, kaip, pavyzdžiui, tai daro mūsų minėtas apaštalas Paulius, bet kaip Viešpaties įsakymas.

Pagarbiai,
pastorius Valentinas Ivanovas


 



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas





 

Bendrinti: