494 | 2015 01 24 | Apie monogamiją

Sveiki, mane ilgą laiką kamuoja klausimas... Pradedu galvoti, kad Biblija nėra visiškai teisingai parašyta... Jeigu Dievas sakė, kad žmona ir vyras taps vienu kūnu, kodėl Senajame Testamente karaliai ir kiti galėjo turėti po dvi žmonas, o karalius Saliamonas netgi dar daugiau - apie 10 žmonų?

Prašau, atsakykite man į klausimą. Būsiu labai dėkingas, nes mane jis kamuoja ilgą laiką ir kelia dideles dvejones.

Ernestas, 17 m., Jonava


Sveikas, Ernestai,
Džiaugiuosi, kad tau kyla tokie klausimai, nes tai parodo, kad sieki pažinti Dievo žodį ir suprasti krikščioniškąjį tikėjimą. O be Biblijos pažinimo ir atsakymų į klausimus, kurie tau kyla, to padaryti nepavyks. Tad pabandykime atrasti atsakymą į tavąjį klausimą.

Pirmiausia, reiktų pastebėti, kad Biblija yra sudaryta iš skirtingų knygų. Kaip žinia, Biblija yra 66 knygų rinkinys. Joje yra pačios įvairiausios knygos, užrašytos skirtingais žanrais. Šventajame Rašte yra poezijos ir išminties rinkiniai, istorinės bei įstatymo knygos, pranašystės bei apokalipsės, evangelijos ir laiškai. Tad siekdami gilesnio Biblijos pažinimo mes negalime neatsižvelgti į knygos žanrą ir visas Biblijos knygas skaityti vienodai.

Pamėginsiu pailiustruoti paprastu pavyzdžiu. Jei atsiverčiame Psalmių knygą ir skaitome senųjų įkvėptųjų autorių Dovydo ar Asafo psalmes, mes nesitikime jose rasią išsamų Įstatymo ar Kristaus mokymo paaiškinimą. Taip pat mes nesame linkę pažodžiui tikėti kiekvienu užrašytu poetiniu pasakymu, kaip antai: teisusis <...> bus kaip medis (Ps 1). Suprantame, kad tai yra vaizdingas palyginimas ir jį suprasti reikia metaforiškai, tai yra perkeltine prasme.

Tačiau skaitydami istorines knygas, kuriose aprašytas Saliamono gyvenimas, mes susiduriame visai su kitokiu literatūriniu žanru. Šių knygų autoriai nesiekė pateikti gražių istorijų, bet stengėsi užrašyti tai, kas iš tiesų buvo įvykę. Istorinėse knygose (Pradžios, Išėjimo, Skaičių, Teisėjų, 1-2 Samuelio, 1-2 Karalių, 1-2 Kronikų, Esteros, Ezdro, Nehemijo) autoriai taip pat nesistengė tiesiogiai mokyti Dievo tautos. Kartais autoriai užrašydavo, kad karalius savo valdymo metu darė bloga, o kitas - gera. Tačiau dažną kartą žmonių gyvenimai ir smulkesni įvykiai nėra morališkai įvertinami.

Moralinį vertinimą - gerai ar blogai elgtasi - turėjo atlikti Įstatymas (Pakartoto Įstatymo knyga, o jei kalbėti konkrečiau, tai moralinis įstatymas - dešimt Dievo įsakymų). Jau vėlesniu laikotarpiu kasdienį Dievo tautos ir išrinktųjų netinkamą elgesį vertindavo, kritikuodavo, taisydavo senieji pranašai, kurie šaukdavo tautą laikytis Įstatymo, elgtis teisiai ir nenusidėti prieš Dievą ir artimą.

Tad tavo, Ernestai, svarstymai apie Saliamoną yra teisingi. Išties Įstatymas moko, kad vyras ir žmona  kurs santuoką. Tai - vieno vyro ir vienos žmonos jungtis. Dievas laimina dviejų skirtingų lyčių asmenis, kurie nusprendžia gyventi gyvenimą kartu. Dievo Įstatymas moko, kad susijungę sutuoktiniai nesiskirtų, bet būtų ištikimi vienas kitam iki mirties.

Deja, šiandien labai populiaru jauniems žmonėms „susimesti“ ir gyventi nekuriant šeimos. Dargi tampa madinga gyventi dviem tos pačios lyties partneriams. Tokie klaidingai savo jausmams ir aplink populiarėjančios kultūros įtakai pasidavę žmonės sulaužo moralinį Dievo įstatymą ir nusideda. O jei taip gyvena, Raštas sako, kad jie gyvena nuodėmėje.

Tad šiandien žmonėms yra didelis iššūkis įveikti aplinkinės kultūros spaudimą ir gyventi taip, kaip moko Dievo žodis, o ne taip, kaip įprasta aplinkiniams ar pačiam norėtųsi. Kiekvienas renkasi: išlaikyti moralines nuostatas ar pasiduoti supančios kultūros įtakai? Deja, nutinka taip, kad kai kurie žmonės, netgi būdami tikintys, pasiduoda kultūros ir aplinkos spaudimui ir, nuvertindami moralinį įstatymą, laužo Dievo nuostatas.

Taip buvo visais laikais. O skaitydami senąsias Biblijos istorijas apie Saliamoną ar Mozę, mes sutinkame tokius pačius žmones, kaip esame mes. Jie buvo gundomi, kaip šiandien esame gundomi mes.

Kalbant apie Saliamoną, reiktų pasakyti, kad tam tikru metu jis pradėjo gyventi ne taip, kaip moko Įstatymas, bet taip, kaip gyveno aplinkinės tautos. Anuomet (net ir šiais laikais arabų kraštuose) buvo įprasta, kad valdovas ar turtuolis turėdavo moterų haremą. Deja, ir Dievo tautos žmonės pasiduodavo tokiam kūniškumui ir nesusivaldymui. Galbūt jiems trūko supratimo, gal - jėgų ar pasišventimo.

Tačiau mes gyvename Naujosios Sandoros metu, kai Kristus aiškiai atskleidė ir parodė teisumo ir tyrumo ribas. Be to, Viešpats atsiuntė savo Šventąją Dvasią, kuri ne tik atskleidžia mums tiesą, bet ir padeda jos laikytis bei gyventi šventai. Tad prašykime Dvasios sustiprinimo, Kristaus malonės ir Jo pagalbos, kad Dievas suteiktų mums jėgų pažinti Evangelijos mokslą ir juo gyventi.

Pagarbiai,
pastorius Ramūnas Jukna

Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: