2009 03 26 I Kas yra Dievas?

Laba diena, pastoriau Giedriau.

Norėčiau Jūsų paklausti labai svarbaus klausimo: KAS YRA DIEVAS? Visi kartoja, kad Dievas yra vienas, bet daugelio nuomonės išsiskiria, kai jie pradeda aiškinti, KAS Jis toks.

Man neaiškūs yra Dievo asmenys. Ar yra trys atskiri asmenys: Jėzus Kristus, Dievas Tėvas ir Šventoji Dvasia, kurie laikomi kaip vienas DIEVAS? Taip norisi manyti, nes Rašte, kalbant apie Jėzaus krikštą,  sakoma, jog ant Jėzaus nusileido Šventoji Dvasia, o iš dangaus dar prabilo Tėvas (Mt 3, 16-17). Atrodo akivaizdu, kad yra 3 atskiri asmenys. Arba 1 Jn 5, 7: „Mat yra trys liudytojai danguje: Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia; ir šitie trys yra viena". Kiek žinau, Tikėjimo Žodis laikosi šio požiūrio.

Kiti sako, kad yra VIENAS DIEVAS KAIP VIENAS ASMUO, nėra 3 asmenų. Taip, kaip, pavyzdžiui, aš esu dukra, anūkė ir studentė, taip ir Dievas yra Dvasia ir Jėzus, bet Jis yra vienas Asmuo, nėra trijų. Tie žmonės atmeta trejybės sąvoką, nes niekur Biblijoje ji nėra paminėta. Be to, trejybės idėja buvo patvirtinta tik 381 m. Konstantinopolyje Nikėjos susirinkime, ją pasiūlė graikų apologetas Tertulijonas, bet ankstyvoji bažnyčia (apaštalų įkurta Jeruzalėje), į kurią mes lygiuojamės, nebuvo girdėjusi tokios idėjos. Jie sako, kad yra vienas Dievas, tas Dievas yra Jėzus Kristus.

Iz 9, 6: „Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis".

Nežinau... Yra tiek daug Rašto vietų, iš kurių galima suprasti ir vienaip, ir kitaip, jomis galima paremti ir vieną, ir kitą nuomonę... Yra Biblijoje eilutė, kurioje rašoma, kad danguje yra vienas sostas ir jame sėdintysis - tai suprastum kaip vieną Dievo asmenį - Jėzų (Apr 4, 2), bet kitoje vietoje rašoma, kad Jėzus sėdi Dievo Tėvo dešinėje - tad matome jau ne vieną asmenį... Žodžiu, nebesuprantu, KAIP REIKIA TIKĖTI? KAS YRA DIEVAS?

Aš net nebežinau, kaip man melstis. Šiaip aš visą laiką laikiausi pirmojo varianto - tikėjau Trejybe. Tačiau tokiu atveju, kuriam Asmeniui reikia melstis?

Ir apskritai, kas ta Trejybė? Kad Dievas yra trijuose asmenyse? Bet kaip tokį reiškinį suprasti? Tai man nieko nesako, aš šito nesuvokiu.

Iš anksto nuoširdžiai dėkoju už atsakymą. Ačiū.

Pagarbiai - Živilė





Klausimai apie Dievo esatį ir prigimtį pagrįstai buvo keliami visos krikščionybės istorijos bėgyje. Tik atsakyti į juos nėra paprasta - buvo rašomos storos knygos, krikščionių požiūriai dažnai skirdavosi, o vieningo požiūrio taip ir nepavykdavo rasti. Trejybės klausimas - taip vadinama trinitarinė polemika - būtent vienas iš tų nelengvų klausimų, sukėlusių tiek daug debatų. Ir šiandien vis dar yra krikščionių, kurie tvirtina, kad Dievas yra vienas ir nedalomas, o trys Jo dalys yra „būsenos", o ne asmenys. Tačiau taip manančių yra labai nedaug. Kodėl dauguma krikščioniškų bažnyčių - visai skirtingų ir turinčių skirtingas pozicijas kitais klausimais - sutaria, kad Biblijos Dievas yra vienas trijuose asmenyse?

Taip yra pirmiausia dėl to, kad toks požiūris grindžiamas Šventuoju Raštu. Tiesa, Naujajame Testamente nėra trejybės kategorijos, tačiau ne vienoje vietoje autoriai aiškiai numano Trejybę, kaip antai Mt 28, 19; Lk 3, 21-22; 2 Kor 13, 13; 1 Pet 1, 2; Jud 20-21. Perskaitykime, kad ir šią vietą: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendravimas tebūna su jumis visais!" (2 Kor 13, 13). Ar neužtektų Pauliui pasakyti: „Dievo malonė, meilė ir bendravimas tebūna su jumis visais"? Kodėl jis nusprendžia atskirai įvardinti Viešpatį Jėzų Kristų, Dievą ir Šventąją Dvasią? Didžiausia tikimybė - kadangi kiekvienas Trejybės asmuo yra išskirtinis, nors tuo pat metu ir toks pat. Trejybė - didelė paslaptis, verčianti mus suvokti, kad į klausimą „Kas yra Dievas?" nelengva atsakyti, ypač matematiškai. Arba trys, arba nė vienas. Jeigu vienas, tai ne trys, jeigu trys, tai ne vienas. Tačiau krikščionys, remdamiesi Šventuoju Raštu tvirtina: yra vienas Dievas trijuose asmenyse. Trivienis Dievas. Taip vadinamame Atanazo išpažinime tai vaizdingai įvardijama:

„<...> mes garbiname vieną Dievą Trejybėje ir Trejybę vienybėje, nepainiodami asmenų ir neardydami esybės. Nes yra vienas Tėvo asmuo, kitas Sūnaus, kitas Šventosios Dvasios. Bet Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios Dievybė yra viena, lygiavertė šlove ir amžinąja didybe.
<...> Ne trys Dievai, o vienas Dievas. Taigi Tėvas yra Viešpats, Sūnus Viešpats, ir Šventoji Dvasia Viešpats. Ne trys Viešpačiai, bet vienas Viešpats.
<...> Ir šioje Trejybėje nė vienas nėra pirmas ar paskutinis, nė vienas ne mažesnis ir ne didesnis už kitą. Bet visi trys asmenys vienodai amžini ir vienodai lygūs, kad visus tris, kaip pasakyta, garbintų kaip vieningą Trejybę ir Trejybę vienybėje".

Antra, trejybės terminas siekia ankstyvuosius krikščionybės šimtmečius. Kiek žinoma, pirmasis jį vartoti pradėjo Tertulijonas (II a. pabaigoje - III a. pradžioje). Taigi trejybės sąvoka vartota tarp krikščionių jau žymiai anksčiau nei 381 m. Nikėjos-Konstantinopolio išpažinime.

Trečia, kvestionuojantys ar neigiantys Trivienio Dievo idėją nesugebėjo pateikti pakankamai pagrįstų argumentų. Taip vadinami antitrinitoriai („pasisakantys prieš trejybę") nesugeba paaiškinti Šventojo Rašto vietų, kuriose aiškiai numanomas daugiau nei vienas Dievo asmuo.

Na, o meldžiantis nereikėtų įsitempti - į kurį Asmenį reikėtų kreiptis. Galima, kaip Paulius moko, dėkoti „Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu" (Ef 5, 20; Kol 3, 17), galima kreiptis tiesiai į Jėzų, kaip Jonas ir bažnyčia (Apr 22, 17-20), ar į Dvasią, kaip kai kuriuose evangeliškose giesmėse, pvz. Veni, Creator Spiritus („Ateik, Dvasia Kūrėja").

Pastorius Giedrius Saulytis




Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: