428 | 2013 03 18 | Išrinkimas išgelbėjimui

Laba diena. Turiu klausimą dėl išgelbėjimo. Ar teoriškai gali būti išgelbėti (patekti į dangų) visi, ar Dievas yra išsirinkęs tam tikrus žmones, kurie bus išgelbėti?
Ernestas, 21 m., Kaunas

 

Žmogaus išganymas yra įmanomas tik per Dievo malonę, kuri atsivėrė per Jėzaus Kristaus asmenį. Dievo Sūnaus, kaip Dievo Avinėlio, auka ant kryžiaus buvo mūsų pakaitalas už nuodėmes ir maištą prieš Dievą. Jo prisikėlimas iš numirusių yra mirties (kaip atlygio už nuodėmę) įveikimas ir pirmasis vaisius amžinajam gyvenimui. Tad kiekvieno žmogaus, kuris patikėjo į Viešpatį Kristų, nuodėmės yra nuplaunamos ir kryžiaus papėdėje žmogaus širdis yra perkeičiama - jis atgimsta į Dievo karalystę. Toks žmogus tampa Dievo vaiku, Kristaus Bažnyčios nariu ir gauna amžinojo gyvenimo bei prisikėlimo iš mirusiųjų pažadą.

Užduotą klausimą verta būtų išskaidyti į du. Pirmasis klausimas: „Ar teoriškai gali visi būti išgelbėti?“. Trumpas atsakymas būtų toks: „Teoriškai, taip“. Tačiau žvelgdami į Raštą mes matome, kad, deja, realybė nėra tokia. Pats Kristus savo palyginimuose įspėja, kad pirmieji bus paskutiniai, o paskutiniai - pirmi, kad netikęs tarnas tinginys bus išmestas laukan, kur yra dantų griežimas, kad egzistuoja protingos ir kvailosios mergelės, kad yra avys ir ožiai...

Tokį patį žvilgsnį į išganymą perteikia ir apaštalai. Petras pasmerkia Judą Iskarijotą, kuris „niekšybės kaina įsigijo sklypą“, apaštalas Paulius liūdi dėl žmonių, kurių dievas yra pilvas, Judas ir Petras taip pat kalba, jog yra žmonių, kurie atmeta ar net šaiposi iš dangiškosios malonės. Tad matome, kad Dangaus malonė ne automatiškai veikia visiems žmonės. Atvirkščiai, žmonės yra kviečiami sąmoningai atsiliepti į Evangelijos kvietimą: Kas atgailaus ir tikės...

Šventasis Raštas Bažnyčią vadina mažąja kaimene, tautos likučiu, kuriam skirtas išgelbėjimas (Rom 9, 27; Lk 12, 32), nes tik Kristaus kaimenė paveldės Dievo karalystę ir bus išganyta.

Savo ribotu supratimu mums sunku suvokti Dievo meilės žygdarbį. Dažnai mes būname nustebinami Dievo meilės (manau, kad visą amžinybę mūsų nenustos stebinti Dievo meilės paslaptis), gerumo bei nesibaigiančio gailestingumo darbų. Tačiau reikia suvokti, kad visuomet turime būti budrūs dėl savo tikėjimo, jį nuolat puoselėti (augti Dievo pažinimu, meile Jam ir artimui bei nuolat šventėti - 2 Pt 1, 5-11) ir saugoti kaip didžiausią turtą. Naujasis Testamentas sako, kad išgelbėjimas suteikiamas tik per malonę, tačiau apaštalai moko, kad turime dėti visas pastangas ir su visu stropumu siekti įsitvirtinti bei bręsti išganymo malonėje.

Antroji klausimo dalis yra ši: „Ar Dievas išsirinko tam tikrus žmones, kurie bus išgelbėti?“. Nesileisdamas į sudėtingus teologinius svarstymus apie Dievo išrinkimą ir žmogaus pasirinkimą, atsakysiu trumpai. Nejaugi Visagalis Dievas, dangaus ir žemės Kūrėjas, kiekvieno regimo ir neregimo kūrinio, gyvosios ir negyvosios gamtos Kūrėjas bei gyvybės Palaikytojas nustebo, pamatęs mus pirmą kartą ateinančius į bažnyčią ar žengiančius sakyklos link atgailauti ir melstis? Nejaugi mes padarėme tai, apie ką Dievas nežinojo ir kas Jam į mintį neatėjo?

Atvirkščiai, dieviškoji mintis, Jo Apvaizdos globa buvo dar prieš mums gimstant. Jis pasirinko dar prieš pasaulio sukūrimą (Ef 1, 4) ir taip Jis, o ne mes patys, palenkė mūsų širdis Kristaus meile ir kryžiaus auka. Šventoji Dvasia kvietė mus atgailai, padėjo suprasti, patikėti bei atsiliepti į išganingą Jėzaus Kristaus Evangeliją.

Pastorius Ramūnas Jukna



 



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: