480 | 2014 07 01 | Moterų pamokslavimas

Sveiki, skaitau Bibliją ir iš tiesų nesuprantu Laiško korintiečiams 14, 34-35 eilučių. Ar tikrai moterims gėdinga kalbėti bažnyčioje? Argi ne visi yra lygūs Dievo akyse? Manau, kad kažką ne taip supratau. Dėkui už atsakymą.
 15 m.





Sveika, šaunu, kad, skaitydama Šventąjį Raštą, keli rimtus klausimus. Tavo paminėta eilutė yra viena iš tų Biblijos vietų, kurios laikomos sunkiai suprantamomis, nes yra parašytos tam tikrame kultūriniame- istoriniame kontekste, nuo kurio, deja, mes esame nutolę per du tūkstančius metų.

Tarp gausių Biblijos tekstų, palaikančių moters ir vyro orumo lygybę Dievo akyse bei moterų tarnavimus įvariose bažnyčios sferose, randame dvi vietas Pauliaus laiškuose (1 Kor 14, 34-35 ir 1 Tim 2, 11-14), kuriose apaštalas draudžia moterims kalbėti Bažnyčioje ir vadovauti vyrams. Šios dvi biblinės vietos tampa pagrindiniais tekstai, krikščionybės amžių bėgyje kėlusiais ir vis dar sukeliančiais sudėtingas teologines diskusijas, sprendžiančias dilemą, ar Raštas leidžia moterims mokyti, pamokslauti ir būti pastorėmis bažnyčioje?

Remiantis šiomis ir kitomis Rašto eilutėmis, šiandien Bažnyčioje yra susiformavę du teologiniai požiūriai: komplementarinis (moterį mato kaip vyro papildymą) - nepripažįstantis moterų pamokslavimo ir pastoriavimo bažnyčioje, ir egalitarinis (mato vyrus ir moteris lygiais) - pripažįstantis moteris, lygiai kaip ir vyrus, pastorėmis, pamokslininkėmis ir bažnyčių vadovėmis. Tavo nurodyta Rašto eilute komplementarinio požiūrio šalininkai dažnai oponuoja egalitariniam vyrų ir moterų lygybės principui Bažnyčioje.

Nevarginsiu ilgomis teologinėmis sąvokomis ir šios polemikos sudėtingumu, bet truputį parašysiu apie aukščiau paminėtą eilutę.

Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama kalbėti, jos turi būti klusnios, kaip sako ir įstatymas. Ir jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyro, nes moterims gėdinga bažnyčioje kalbėti (1 Kor 14, 34-35).

Komplementarinio požiūrio besilaikantys krikščionys ir teologai šią Rašto vietą suvokia tiesiogiai - kaip draudžiančią moterims mokyti bažnyčioje. Tačiau egalitarinės pozicijos besilaikantys tikintieji ir teologai, atsidėdami detaliai šių eilučių egzegezei, prieina išvados, kad jos nėra priskirtinos visuotinai, universaliai Dievo tiesai, taikytinai visais laikais. Šias eilutes jie mato, kaip apaštalo Pauliaus pastoracinius pasitvarkymus vietinėje Korinto bažnyčioje, iškilus joje probleminiai bendravimo ir susirinkimo tvarkos situacijai.1

Manoma, kad pastebėdamas: Jūsų moterys bažnyčioje tetyli, nes joms neleidžiama kalbėti, - apaštalas Paulius neturi omeny visuotinės moterų tylos pamaldų metu. Nes tuomet jos negalėtų Bažnyčioje giedoti, liudyti, mokyti vaikų sekmadienio mokyklose, melstis ir pranašauti. Net bendruomenės, kurios neleidžia moterims pamokslauti, pripažįsta šias aukščiau išvardintas moters veiklos Bažnyčioje sritis, kaip bibliškas.

Visgi, svarbu pastebėti, jog Korinto moterys galėjo viešai melstis ir pranašauti (1 Kor 11, 5). Todėl teologas C. Keeneris, remdamasis teologu G. Fee, teigia, kad šiuo draudimu Paulius sprendė Korinto bažnyčioje kilusią tvarkos problemą - pamaldų metu moterys garsiai ir viešai klausinėjo savo vyrų tai, ko nesuprato.2 Anot šių teologų, Korinto bažnyčios susirinkimo tvarką trikdė neišsilavinusios moterys. Todėl Paulius nutildė jų klegesį bažnyčioje ir ragino jas klausti bei mokytis iš savo vyrų namuose: Jeigu nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyro (35 eil.). Tokiu būdu Paulius, spręsdamas susirinkimo tvarkos klausimą, pasirūpina ir neišsilavinusių moterų švietimu, įpareigodamas tiek jas mokytis, tiek jų vyrus mokyti savo žmonas, ne viešai, bet namuose.

Tad teologai G. Fee ir C. S. Keeneris atskleidžia, kad Paulius šiose eilutėse kreipiasi tik į vieną moterų grupę Korinte, o ne į visą moterišką lytį. Todėl ši taisyklė negali būti taikoma visų laikų bažnyčių moterims. Be to, svarbu nepamiršti, kad kitoje šio laiško vietoje, Paulius nedraudžia moterims bažnyčioje mokyti ir pranašauti (1 Kor 11, 4 - 5).3

Taigi neretai šios eilutės yra suprantamos tiesiogiai, remiantis denominacine teologine tradicija, konfesijos kultūrinėmis normomis, savo gyvenimiškais iššūkiais. Aiškinant šią vietą, tiesiog pamirštamas I-ojo amžiaus kontekstas ir konkrečios bažnyčios istorinė situacija, o tai gali sukelti nemažai nesusipratimų ir sunkumų.

Galiausiai, noriu pastebėti, jog moters tarnystės klausimu kiekviena konfesija pati apsisprendžia, kokio požiūrio laikysis.

Viešpaties malonės Tau, skaitant ir studijuojant Šventąjį Raštą!

Pastorė Anželika Krikštaponienė
 _________________________
[1] Craig S. Keener, Bible Background Commentary. New Testament. InterVarsity Press, Illinois, 1993, p. 483, 611
[2] Craig S. Keener, Paul, women and wives. Hendrickson publishers, 1992, p. 72-73
[3] Craig S. Keener, Paul, women and wives. Hendrickson publishers, 1992, p. 72-73



 



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: