.jpg)
Nors prieš daugelį metų pakviečiau Kristų į savo širdį, tačiau niekada nebuvau užtikrinta, kad turiu amžinąjį gyvenimą. Kai tik padarau klaidą, apima kaltės jausmas, ir niekaip negaliu tos kaltės atiduoti Jėzui. Patarkite, ką daryti, kitaip neišbrisiu iš depresijos. Ačiū.
Jūsų patirtis varginanti ir slegianti: niekada nebuvote užtikrinta, kad turite amžinąjį gyvenimą, kyla abejonių dėl sielos išgelbėjimo, nors prieš daugelį metų priėmėte Kristų.
Pabandykite sau atsakyti į kelis klausimus: Kas jums trukdo atiduoti Jėzui savo kaltę? Ar jūs tikite, kad Jėzus Kristus, mirdamas ant kryžiaus už visų žmonių nuodėmes, prisiėmė bausmę ir už jūsų kaltes? Ar tikite, kad Jis trečią dieną prisikėlė iš numirusių? Ar tikite, kad Kristaus kraujas apvalo nuo visų nuodėmių? Ar tikite, kad Jėzus iš Nazareto yra Kristus, Dievo Sūnus, visos kūrinijos Viešpats? Ar esate tuo užtikrinta?
Užtikrintumas, jog turime amžinąjį gyvenimą, kyla iš tikėjimo žinia, kad Kristus mirė už visų žmonių, o tai reiškia ir už jūsų, nuodėmes.
Mūsų tikėjimo pamatas - Evangelijos žinia, kurios santrauką pirmame laiške Korintiečiams užrašė apaštalas Paulius: Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir kurioje stovite, ir kuria esate išgelbėti, - jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui. Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus; ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus; ir kad Jis pasirodė Kefui, po to dvylikai. Po to Jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiol, o kai kurie yra užmigę. Po to Jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams. O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, Jis pasirodė ir man (1 Kor 15, 1-8).
Manau, kad jums būtina savo vidumi įsiklausyti ir įsižiūrėti į šią esminę tiesą - Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, mirė už jūsų nuodėmes. Visų Naujojo Testamento autorių tikėjimas bei užtikrintumas remiasi šia tiesa. Tuo labiau, kad Viešpats ne tik prisiėmė jūsų nuodėmes ir mirė už jas, bet trečią dieną prisikėlė iš numirusių ir, įžengęs dangun, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse, užtardamas Tėvo akivaizdoje visus tikinčiuosius, tarp jų ir jus. Iš daugelio Rašto eilučių, perteikiančių šią tiesą, išskirčiau apaštalo Jono žodžius: Mano vaikeliai, rašau jums tai, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio (1 Jn 2, 1-2).
Baigdamas pacituosiu apaštalo Pauliaus teiginį: Mums dar esant silpniems, Kristus savo metu numirė už bedievius. <...> Tad dar tikriau dabar, kai esame išteisinti Jo krauju, mes būsime per Jį išgelbėti nuo rūstybės (Rom 5, 6. 9).
Dievo žodis yra vienintelė atrama mūsų užtikrintumui. Kreipkite mintis nuo savo kaltės į Dievo žodžius. Paimkite, kad ir čia pacituotas Rašto eilutes ir kasdien po kelis kartus atidžiai perskaitykite jas sau bei pagalvokite, ką jos jums sako.
Pastorius Gabrielius Lukošius
