486 | 2014 10 01 | Ką daryti atkritus?

Ką daryti, jei „atkritau“?


Darius, 26 m., Utena


Trumpiausias atsakymas, kurį galėčiau pateikti į šį klausimą yra vienintelis žodis - ATGAILAUTI. Šventasis Raštas moko, kad atgaila yra vienintelis kelias, kuriuo žmogus gali ateiti pas Dievą. Evangelijos prasideda Jono Krikštytojo tarnystės aprašymu. Jis tiesė kelią Viešpačiui ir siekė nulyginti kalvas bei užlyginti duobes. Jono tarnystės esmė buvo atgaila. Jis skatino atgailauti ir krikštytis, siekiant taikos su Dievu. Evangelistas Matas, aprašydamas Kristaus tarnystės pradžią, Viešpaties žinią sutrumpina iki tokios tezės: Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė! (Mt 4, 17).

Atgaila yra raktinis krikščionybės kodas ir krikščionio ženklas. Tas, kuris nėra atgailavęs, tas dar nėra susitaikęs su Dievu. Atgaila - tai Dievo atsiprašymas, gailėjimasis dėl savo piktų kelių, dėl savo nuodėmių, dėl neteisingo gyvenimo. Atgaila - tai pasitikėjimas Kristaus kryžiumi, atperkančia Jo auka, nuodėmių atleidimu ir nauju gyvenimu su Viešpačiu. Galiausiai, atgaila - tai Dievo tiesos pripažinimas apie nuodėmingą žmogaus būseną ir būklę, iš kurios jam reikia neišvengiamai gelbėtis. Neatgailavęs žmogus nėra suvokęs Evangelijos žinios, jis nepriėmė ištiestos Dievo rankos. Tad kiekvienas, kuris ieško Viešpaties ir nori Jam patikti, privalo atgailauti už savo nuodėmes ir ieškoti taikos bei ramybės su Dievu.

Tačiau suprantu, kad jūs klausiate ne apie pirmąją atgailą ir gręžimąsi į Viešpatį, bet apie tokio gręžimosi galimybę, jau atradus Viešpatį ir pradėjus žengti Jo takais, tačiau nuo jų nuklydus. Ar Dievas suteikia žmogui galimybę antrą kartą sugrįžti pas Jį? Kaip Viešpats žiūri į atgailavusį ir vėl nusidėjusį žmogų? Ar jis turi vilties? Ar jis gali sugrįžti pas savo Dievą, ir kaip tai padaryti?

Mano giliu įsitikinimu, atsakymas į šį klausimą yra lygiai toks pat, kaip ir pirmuoju atveju, - žmogus turi atgailauti. Jokūbas rašo, kad žmogui, nuklydusiam nuo teisumo kelio, reikalingas atsivertimas: Mano broliai, jeigu kas iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kas nors jį atverstų, - težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš jo klystkelio, išgelbės sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių (Jok 5, 19-20). Apaštalas Paulius priekaištauja korintiečiams, kad šie neatgailavo už savo padarytas nuodėmes ir tai padaryti skatino dar prieš jam atvykstant į Korintą. Kristaus išsigynęs apaštalas Petras atgailavo ir sugrįžo į jam skirtą tarnystę. Galiausiai prisiminkime Sūnaus palaidūno istoriją, kurią pasakojo Viešpats (Lk 15 sk.). Jaunėlis sūnus paliko įskaudintą tėvą, iššvaistė turtą ir gyveno kaip bedievis, tačiau durys į tėvo namus jam buvo atviros, o kelias į tuos namus buvo atgaila.

Tad žmogaus atgaila yra vienintelis kelias pas Viešpatį. Nesvarbu, pirmą ar nesuskaičiuojamąjį kartą šiuo keliu žmogus bando žengti, visada jis sulauks dangaus palaikymo, nes Aukštybės labiau džiaugiasi atgailaujančiu nusidėjėliu nei teisiaisiais, kuriems atgailos nereikia (Lk 15, 7). Reikia išgirsti Rašto raginimą nusimesti tamsos darbus, nusiplauti nešvarią širdį, kelti savo rankas į aukštybes, ieškoti Viešpaties ir stengtis gyventi dėl Jo ir Jam. Evangelija sako: Pradedant nuo Jeruzalės, Jo vardu visoms tautoms bus skelbiama atgaila ir nuodėmių atleidimas (Lk 24, 47). Dievas kviečia atgailauti visus žmones, nes Jis pasirengęs per Kristų visiems žmonėms atleisti jų nusižengimus.

Be abejo atgaila tėra pirmasis žingsnis Dangaus karalystėje, nes nuo šios akimirkos prasideda naujas Dievo sūnaus ar dukros gyvenimas. Tad nepaprastai svarbu įsitraukti į vietinės bažnyčios gyvenimą, kurioje per Dievo žodžio skaitymą, sakramentus, pamokslus, maldas bei tikinčiųjų bendrystę žmogus yra ugdomas ir brandinamas Kristuje.

Pastorius Ramūnas Jukna


 



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas

Bendrinti: