501 | 2015 05 12 | Ligos ir nuodėmės

Sveiki, jei Jėzus mirė už mus ir mes Jo žaizdomis esame išgydyti, kodėl mes sergame, turime mirti ir kentėti už savo nuodėmes?


Edmundas, Jurbarkas, 51 m.


Sveiki, Edmundai,

tai iš tiesų daugeliui tikinčiųjų labai aktualus klausimas. Jūs cituojate Iz 53, 5 ir 1 Pt 2, 24. Reformacijos  metu buvo skelbiama, kad „Biblija aiškina pati save“, tad šiuo principu pabandykime pasiaiškinti ir šias Šventojo Rašto vietas.

Pirmojo savo laiško antrame skyriuje apaštalas Petras cituoja pranašo Izaijo pasakytus žodžius apie Viešpaties tarną - žmonių Atpirkėją. Noriu atkreipti dėmesį ne tik į šią eilutę, bet ir į visą antrą skyrių, kuriame ši eilutė patalpinta. Antrąjį skyrių apaštalas pradeda šiais žodžiais: „Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas“ ir užbaigia šį skyrių žodžiais: „Jūs buvote tarsi klaidžiojančios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Sargą.“ 

Laiško autorius antrą skyrių pradeda kalbėdamas apie „blogį“, o užbaigia būtuoju laiku - „buvote tarsi klaidžiojančios avys“. Biblija blogį vadina nuodėme. Nuodėmė mus verčia tolti nuo Dievo ir klaidžioti. Nuodėmė žeidžia mus pačius, o nuodėmingas elgesys žeidžia aplinkinius. Nuodėmei išgydyti žemėje dar nėra atrasta jokių vaistų. Vienintelis dieviškas vaistas išgyti nuo nuodėmės sužeidimo, nuo šio baisaus maro, kuris užkrėtė visą žmoniją, - tai Kristaus žaizdos.

Taip pat 2 skyriuje apaštalas Petras ragina tikinčiuosius „susilaikyti nuo kūno geidulių, būti klusniems kiekvienai žmonių valdžiai, mylėti broliją ir t. t.“ Dėl mūsų širdyse gyvenančios nuodėmės (Jer 17, 9) mums tenka kovoti su kūno geismais, sunku paklusti valdžioms, mylėti brolius ir seseris Kristuje, todėl apaštalas kreipia mūsų žvilgsnius į Kristaus pavyzdį ir ragina nedaryti nuodėmių, apšmeižtam neatsakyti tuo pačiu (1 Pt 2, 21-23; Rom 12, 19-21). Visas šis skyrius persunktas minties apie nuodėmingo elgesio atsisakymą bei mirtį nuodėmei. Kristui mūsų nuodėmės kainavo gyvybę. Tam, kad galėtume gyventi teisumui, tenka eiti Kristaus keliu, o Jo kelias dažnai kovos ir kančios kelias.

Pranašas Izaijas 53 skyriuje kalba apie Viešpaties tarną - žmonių Atpirkėją. Izaijas apibūdina tarną bei aprašo jo kančią: „Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu. Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti“ (Iz 53, 4-5).

Dievo tarnas buvo sužeistas ir sumuštas ne dėl savo nuodėmingo elgesio, kaip žmonės mano, bet dėl mūsų. Žodžiai „esame išgydyti“ nereiškia fizinio pagijimo - Izaijas kalba būtuoju laiku ir kalba apie išgelbėjimą.

Kodėl mes sergame? Nėra taip paprasta atsakyti į šį klausimą. Visų pirma, žemė yra prakeikta ir piktojo pavergta (Pr 3, 17; 1 Jn 5, 19). Žemėje dar nėra tobulos Dievo Karalystės, kurią valdo teisingas Karalius ir kurioje nėra nuodėmės ir jos pasekmių: ligų, karų, nelaimių, mirties. Mus supa tiek geri, tiek blogi žmonės  (Mt 5, 45), todėl gyvenime patiriame stresą. Ne visuomet valgome visavertį, subalansuotą maistą ir kvėpuojame ne gryną kalnų orą, bet tūkstančių automobilių išmetamų dujų, gamyklų ir kt. prisotintą orą. Genetikos mokslas kalba apie paveldimumo ligas... Taip pat labai svarbu, ką ir kaip mes mąstome. Žodžiu, yra daug įvairių priežasčių ligoms atsirasti.

Biblija ragina melstis už ligonius, tikėti, kad Dievas išgydys (Jok 5, 16). 

Kodėl mes mirštame? Žemėje visi miršta, viskam yra pabaiga. Tikintysis turi viltį, apie kurią kalbėjo Jėzus, sakydamas: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir mirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25).

Kodėl mes kenčiame? Žmonės kenčia dėl įvairių priežasčių: kartais dėl savo sprendimų, kartais kenčia dėl kitų žmonių priimtų sprendimų. Jėzus sako: palaiminti, kurie kenčia dėl Jo vardo (Mt 5, 10-11). Pirmame savo laiške Petras taip pat rašo: „Girtina, jeigu kas dėl Dievo pažinimo pakelia skausmus, nekaltai kentėdamas. Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, Dievo akyse tai verta pagyrimo“ (1 Pt 2, 19-20).

Baigiant  atsakyti į jūsų klausimą, noriu pasakyti, kad jūsų cituojami Šventojo Rašto žodžiai kalba apie išgijimą-išgelbėjimą Kristaus žaizdomis - tai galimybė žmogui išsilaisvinti ne tik nuo bausmės už nuodėmę, bet ir nuo nuodėmės jėgos. Per tikėjimą Juo Kristus tikinčiajam tampa Gelbėtoju ir Atpirkėju, sielų Išganytoju ir Sargu.

Pastorius Darius Venslovas