Nojaus laivas - rastas…
Turkų ir kinų tyrinėtojai prieš kelerius metus subūrė grupę ir pavadino ją „Noah‘s Ark Ministries International"- ši grupė balandžio pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje pranešė apie savo atradimą. „Nesame 100 proc. įsitikinę, kad tai Nojaus laivas, tačiau 99,9 proc. tikime, kad tai jis", - teigė Yeung Wing Cheung, filmų kūrėjas, kuris lydėjo tyrinėtojus. Organizacijos atstovas Man Fai Yuen kalbėjo: „Komandos nariai ir aš asmeniškai įėjau į medinę konstrukciją esančią [po ledu] aukštai kalnuose. Ji suskirstyta į kelias dalis. Tikime, kad ši medinė konstrukcija - tai tas pats senovinis laivas".
Komandos vadovas Ahmetas Ertugrulas gavo informaciją apie šią vietą ir pradėjo tyrimus: „2008 m. birželio mėnesį sužinojau apie šią slaptą vietą. Informaciją man suteikęs asmuo tvirtino, kad tai - Nojaus laivas. Mes su komanda atėjome į šią vietą ir radome medinę konstrukciją. Padarėme kelias nuotraukas...". Ekspedicijos nariai taip pat paėmė pavyzdžius.
Tyrinėjimai užtruko maždaug dvejus metus. Minėta tyrėjų komanda tvirtino, kad 2007 - 2008 m. jie rado septynias dideles medines ertmes, palaidotas apie 4000 m virš jūros lygio, netoli Ararato kalno viršūnės. Į šią vietą jie grįžo 2009 m. kartu su filmavimo grupe. Į konstrukcijos vidų įėjo visi šeši grupės nariai, tarp jų - vienintelė moteris Fiona Leung. Ji pasakojo: „Ekspedicija buvo laba sunki. Visi kentėjome nuo kalnų ligos. Oras buvo nenuspėjamas. Puikią saulėtą dieną staiga pakeisdavo tirštas rūkas, dienos ir nakties temperatūra skyrėsi apie 30 laipsnių. Paskutinė kelio dalis buvo labai sunki...".
Medinė konstrukcija - sulūžusi, todėl tyrinėtojai įėjo į ją pro įvairias angas. Pavyko išskirsti septynias ertmes. Viena iš ertmių įšalusi lede, o po ledu - medis, mediniai rąstai. Rąstai sujungti smeigėmis - tai įrodo, kad konstrukcija sukurta žmogaus. Ši „L" formos ertmė buvo rasta pirmiausia, jos aukštis - apie 5 metrus. Komandos nariai pro aplūžusią angą nusileido į vidų. Sienos buvo medinės, sukrypusios ir išlinkusios. Sienoje buvo durelės, kurios greičiausiai vedė į kitą patalpą, bet tyrinėtojai nerizikavo ten eiti, nes trūko deguonies. Kitoje ertmėje ant sienos buvo įkaltos medinės vinys ir prie jų pririšta virvė, kuri, galimas daiktas, buvo skirta gyvuliams pririšti. Viduje taip pat rasta šiaudų ir durelės, vedančios tarsi į rūsį, (kurių nepavyko atidaryti) tad tyrėjai nusprendė, kad konstrukcijoje yra daugiau negu vienas aukštas.
Tyrinėtojai taip pat tvirtina, kad radioaktyviosios anglies metodu nustatytas medienos amžius - apie 4800 metų, tai atitinka tą laiką, kuriuo pagal Bibliją vyko pasaulinis tvanas.
Spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatytas atradimas, dalyvavę ekspertai ir vyriausybės atstovai sutiko, kad radinys labai svarbus. Žvelgiant į istorinius faktus labiausiai tikėtinas aiškinimas, kad tai gali būti Nojaus laivas. Gerritas Aaltenas, žymus Nojaus laivo tyrėjas iš Olandijos, teigė: „Šis radinys ypatingai svarbus todėl, kad pirmą kartą istorijoje Nojaus laivo atradimas gerai pagrįstas dokumentais ir pristatytas visam pasauliui". P. Aaltenas renka informaciją apie Nojaus laivą jau daugiau negu 30 metų. - „Daug detalių patvirtina šį radinį... pirmiausia kad jis yra aukščiau nei 4000 metrų virš jūros lygio... kad laivo gale yra anga, pro kurią galima įeiti, o svarbiausia, kad jis buvo užkonservuotas ledo ir vulkaninių pelenų, ir todėl išliko tvirtas ir geros kokybės.... Taigi, yra itin daug svarbių įrodymų, kad ši konstrukcija, rasta ant Ararato kalno Rytų Turkijoje gali būti Nojaus laivas".
Dr. Ahmetas Ozbekas, Turkijos geologas, aiškino, kaip aplinkos sąlygos padėjo išsaugoti konstrukciją kelis tūkstančius metų, ir ji nesupuvo ir nesuakmenėjo. Jis sakė: „Šiomis dienomis netirpstantys Ararato kalno ledynai driekiasi nuo 3900 metų. Ši medinė konstrukcija rasta aukščiau negu 4000 metrų". Žema temperatūra, ledas ir vulkaniniai pelenai padėjo ją užkonservuoti.
Daugelis krikščionių tiki, kad Arato kalbas Turkijoje tapo Nojaus laivo „paskutiniojo poilsio vieta", laivo, kuris antgamtinio tvano, pražudžiusio didžiąją žmonijos dalį, metu apsaugojo Nojų su šeima ir po porą visų žemės gyvūnų. Tiksli atrastosios konstrukcijos radimo vieta kol kas laikoma paslaptyje.
...o gal nerastas?
Informacija apie atradimą žaibiškai apskriejo pasaulio žiniasklaidą - kartu su ja pasigirdo ir skeptiškų nuomonių ir abejonių. Neilgai trukus po to, kai buvo paskelbta apie atradimą, abejones išreiškė krikščionis evangelikas dr. Randallas Price, kuris anksčiau dalyvavo šioje Kinijos tyrėjų grupėje: „Jeigu pasaulis nori manyti, kad tai nuostabus atradimas, - tai gerai. Bet kyla problema, kad jeigu galiausiai išsami analizė parodys, kad tai klastotė, bus susidaryta nepalanki nuomonė apie patiklius krikščionis".
Dr. R. Price, Judaikos studijų centro, įsikūrusios prie konservatyvaus Liberty universiteto Lynchburgo mieste direktorius, dalyvavo Kinijos archeologų vadovaujamoje grupėje 2008 m. - tada, kai (kaip teigiama) buvo padarytas šis stulbinantis atradimas. Jis tvirtino, kad yra priežasčių, verčiančių suabejoti esamais įrodymais. Nors dr. R. Price atsisakė paaiškinti smulkiau, išplatintame elektroniniame laiške, kurį jis patvirtino parašęs, jis teigė, jog į kalno viršūnę medieną atgabeno kurdų darbininkai, iš šios medienos - siekiant pasipelnyti - buvo kuriama klastotė. Jis rašė: „Kurdų darbininkai pergabeno stambius rąstus, kurie anksčiau sudarė senovinę konstrukciją netoli Juodosios jūros (iš ten esą ir pateikiamos nuotraukos), ant Ararato kalno šlaito.... o 2009 m. ir daugiau medienos buvo įtaisyta į urvus, esančius kalne. (Aš buvau ten ir žinojau apie tai). Kinų komanda, apsilankiusi 2009 m. vasaros pabaigoje, nufilmavo jau parengtą vietą". Tiesa, kiek vėliau R. Price, nors ir nepaneigė šių teiginių, tačiau paskelbė kiek santūresnį viešą pareiškimą, kuriame teigė, jog el. laiškas apie klastotę buvo privatus, adresuotas konkretiems bendradarbiams, ir nebuvo skirtas platinti viešai. Tačiau atradimui patvirtinti būtini kur kas labiau pagrįsti tyrimai. Pats R. Price ilgą laiką dalyvavo Nojaus laivo paieškose ir ne kartą su ekspedicijomis vyko į Ararato kalną.
Dr. Johnas D. Morrisas, Dalaso sukūrimo tyrimų instituto prezidentas, kuris taip pat dirbo grupės patarėju nuo 2005 m., tvirtino atsisakęs dalyvauti spaudos konferencijoje Honkonge: „Esu mokslininkas. Man reikia tvirtų įrodymų. Šiuo metu jų nėra", - kalbėjo Dr. Morrisas. J. Morrisas, krikščionis fundamentalistas, vadovavo 13 ekspedicijų į Ararato kalną 1971 - 1990 m. Pastarąjį dešimtmetį jis bendradarbiavo su „Noah‘s Ark Ministries". Mokslininkas teigė, kad kol kas atradimas neįtikinantis ir paragino atlikti daugiau tyrimų: „Nemanau, kad buvo sukčiaujama. Tačiau tai įmanoma. Tik rimtas mokslinis darbas gali išspręsti šią problemą".
Šį atradimą skeptiškai vertina ir vienas mokslininkas, kuris paraidžiui interpretuoja Bibliją. Biologas Toddas Woodas, Rūšių tyrimo centro, įsikūrusio prie Bryano kolegijos Tenesio valstijoje, direktorius, nagrinėja biologiją, remdamasis kreacionizmo idėjomis. Kaip kreacionistas jis tiki, kad Dievas sukūrė žemę ir įvairias gyvybės formas iš nieko maždaug prieš 6000 metų. „Jeigu jūs pritariate, kad žemė tokia jauna, radioaktyviosios anglies datavimo metodą reikia patikslinti", - tvirtina T Woodas.
Radioaktyviosios anglies datavimo metodu nustatomas organinių objektų amžius - matuojamas radioaktyviosios anglies izotopas 14, kurio skilimo periodas žinomas. Manoma, kad šiuo metodu galima nustatyti organinių objektų amžių iki 60 000 metų. Bendruoju atveju manoma, kad Žemės amžius siekia apie keturis su puse milijardus metų. Tačiau T. Woodas tiki, kad šiuo metodu apskaičiuotos datos turi būti įvertintos iš naujo, nes, anot jo, jos reiškia kur kas trumpesnius laikotarpius. Taigi, taikant šį siūlomą datavimo „perskaičiavimą", anot T. Woodso, Nojaus laivo mediena, įvertinta radioaktyviosios anglies datavimo metodu, turėtų būti kur kas senesnė, jeigu iš tiesų jai yra 4800 metų. „Labai skeptiškai vertinu teiginius, kad tai Nojaus laivas. Nes mediena yra kur kas jaunesnė". T. Woodsas mano, kad tikrasis Nojaus laivas niekad nebus rastas, nes „jis pasitarnavo pradiniu medienos šaltiniu po tvano. Jeigu savo žinioje turėtumėte tik laivą, o šalia nebūtų medžių, iš ko statytumėtės namus? Turėdami milžinišką medinę konstrukciją, ją ir naudotumėte. Taigi, aš manau, kad Nojaus laivas buvo išardytas ir panaudotas kaip pradinė statybinė medžiaga".
Dar viena priežastis, kodėl tyrinėtojai skeptiškai vertina pastarąjį Nojaus laivo atradimą yra tai, kad Pradžios knygoje nenurodyta, prie kurios konkrečiai viršukalnės sustojo laivas. „Įprastos pažiūros yra klaidingos, nes Biblijoje kalbama, kad laivas sustojo kažkur Urartu - senovinėje karalystėje, kuri buvo įsikūrusi kažkur Turkijos teritorijoje, ir tik vėliau žmonės Urartu sutapatino su Ararato kalnu", - mano Jackas Sassonas, judaikos ir Biblijos studijų Vanderbilto universiteto (JAV, Tenesio valstijoje) profesorius. Jam pritaria ir archeologas P. Zimansky iš Stony Brook universiteto, kurio specializacija - Artimieji Rytai: „Dar neteko išgirsti apie ekspediciją, kuri būtų pradėjusi Nojaus laivo paieškas ir būtų jo neradusi... Šios viršukalnės su Nojaus laivu niekas nesiejo iki pat X a.", - mano mokslininkas. Jis taip pat teigia, kad „ organizacijos „Noah's Ark Ministries International" tyrinėtojai žaidžia „kitame lauke", neatsižvelgdami į archeologinius, istorinius ir geologinius faktus. Anot profesoriaus, net jeigu organizacijos „Noah's Ark Ministries International" komanda rado medinę konstrukciją ar netgi laivo liekanas ant Ararato kalno, yra ir kitokie šios konstrukcijos paaiškinimai. Pavyzdžiui, tai galėjo būti ankstyvųjų krikščionių šventovė, skirta paminėti vietai, kurią krikščionys manė esant Nojaus laivo sustojimo vieta.
Organizacija „Noah's Ark Ministries International" savo interneto svetainėje teigia, kad Turkijos vyriausybė rengiasi kreiptis į Jungtines Tautas su prašymu įtraukti Nojaus laivo atradimo vietą į UNESCO pasaulio kultūros paveldo objektų sąrašą. Tačiau šioji institucija nėra gavusi oficialaus Turkijos vyriausybės prašymo įtraukti į minėtą sąrašą Nojaus laivą - taip elektroniniame laiške rašė UNESCO atstovas Roni Amelanas.
***
Apie Nojaus laivo radimą ne kartą buvo pranešta ir anksčiau. 2006 m. Irano šiaurės vakaruose krikščionių archeologų ekspedicija rado uolienų darinį, kuris, anot ekspedicijos narių, priminė Nojaus laivą. Šis radinys taip pat buvo aptiktas didesniame negu 4000 m. aukštyje ant Suleimano kalno Irano Elbruzo kalnyne. „Jis neįtikėtinai priminė suakmenėjusią medieną",- kalbėjo Robertas Cornuke, Biblijos archeologinių tyrinėjimų instituto prezidentas. Ekspedicijos narių pateiktose nuotraukose matomas laivo priekį primenantis uolienų darinys. „Mes atskėlėme nedidelį uolienos gabalą ir jose galima įžvelgti medžio struktūrą", - sakė R. Cornuke. jis taip pat pripažino, jog gali būti sunku įrodyti, kad tai Nojaus laivas. Tačiau jis taip pat įsitikinęs, kad ši vieta praeityje buvo lankoma piligrimų, nes netoliese rastos šventovės liekanos. - „Negalime galutinai teigti, kad tai Nojaus laivas, tačiau mūsų atradimas labai primena šį senovės objektą". Apie atrastą Nojaus laivą taip pat kelis kartus buvo skelbta XX a. Deja, šie „atradimai" pasirodė beesą klastotės.
Paskutiniojo atradimo likimas kol kas taip pat tebėra neiškus. Ar tai klastotė, kurie siekiama pasipelnyti iš Kinijos krikščionių, ar tikras archeologinis atradimas? Jei konstrukcija tikra, ar ji patvirtina Biblijos žodžius apie pasaulinį tvaną ir į laivą surinktus visus gyvūnus? O gal kaip tik - paneigia, suteikdama medžiagos prielaidoms, kad ir pats tvanas, ir išsigelbėjusių skaičius buvo kur kas mažesnis. „Jau buvo ne viena tokia ekspedicija," - primena dr. J. Morrisas. - „Ir tikriausiai dar bus". Mokslininkai mano, kad net jei ir pasirodytų, kad Nojaus laivas pagaliau rastas, tai greičiausiai iš esmės nepakeistų nei ateistų, nei teistų požiūrio. Fundamentalistai ir toliau paraidžiui interpretuotų Bibliją, o netikintys reikalautų vis daugiau įrodymų. „Krikščionybės pagrindą visų pirmą sudaro tikėjimas, o tik tada - faktai", - mano dr. J. Morrisas. - „Man tai nieko neįrodytų. Mano tikėjimas remiasi ne Nojaus laivu. Tiesiog tai būtų fizinis patvirtinimas paremtas tuo, kuo tikiu".
Parengė Dalia Janušaitienė pagal:
„Noah‘s Ark Search International": http://www.noahsarksearch.net
„National Geographic" http://news.nationalgeographic.com/
„World of the Bible" http://www.worldofthebible.com/
„The Christian Science Monitor" http://www.csmonitor.com/
_64x64_9de.jpg)
