Kapitono malda

„Būk drąsus ir labai stiprus", „Nebijok!" - dažnai Šventajame Rašte sutinkami žodžiai. Visada gera skaityti drąsių žmonių biografijas, o ypač krikščionių - pasišventusių Dievui ir nebijojusių rizikuoti gyventi dėl Kristaus. Gyvenime dėl Kristaus esama rizikos - rizika yra sekti Juo, nes Jis ne visada veda ten kur mes norime eiti, bet gyvenimas dėl Kristaus vertas mūsų visiško pasišventimo. Esame šaukiami drąsiai sekti Viešpačiu ir nebūti pasyviais. Bet regėsim vaisius tik tada, jei kartu su Pauliumi tarsim: „...Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus..." (Gal 2, 20).  

Neseniai radau labai drąsią maldą. Jos autorius - seras Frensis Dreikas (1540-1596 m.). Pirmasis anglų kapitonas, apkeliavęs aplink pasaulį, Anglijos gynėjas nuo ispanų. Seras Frensis Dreikas gimė protestantų šeimoje. Kai į Škotijos sostą atsisėdo karalienė Marija, kuri buvo katalikė, ir Devono apylinkėse, kur gyveno F. Dreiko šeima, kilo daug religinių bruzdėjimų, Dreikai persikėlė į Kentą ir apsigyveno sename laive. Vėliau Dreiko tėvas tapo protestantų pastoriumi.

Kai Frensiui sukako 23-eri, jis tapo pirmojo savo laivo Judith kapitonu. Vėliau, tapęs „kaperiu" ir geru Anglijos karalienės Elžbietos I draugu, F. Dreikas daug keliavo į Ispaniją ir Karibų salas. Apie 1577 m. karalienė Elžbieta I pavedė F. Dreikui atlikti žygį aplink pasaulį, o 1581 m. įšventino jį į riterius. Paskutinį kartą jis išplaukė į jūrą 1596 m. sausį - kelionės metu mirė netoli Panamos krantų ir buvo palaidotas jūroje. Frensis Dreikas, kuris gyvenime patyrė daug pergalių ir daug pralaimėjimų, išliko optimistiškas ir drąsus bei ištikimas tikėjimui ir protestantiškajam mokymui. Mūsų laikus pasiekė  kapitono malda. 

Supurtyk mus, Viešpatie,
kai esame per daug savimi patenkinti,
kai mūsų svajonės išsipildė, nes mes svajojome per mažai,
kai mes atvykome saugiai, nes plaukėme per arti kranto. 

Supurtyk mus, Viešpatie, kai daiktų pertekliuje prarandam gyvybės vandenų troškulį;
kai įsimylėję gyvenimą nustojame svajoti apie amžinybę
ir stengdamiesi sukurti naują žemę
leidžiam mūsų regėjimui apie naują dangų apsiblausti. 

Supurtyk mus, Viešpatie, kad išdrįstume drąsiai plaukti pavojingose jūrose,
kur audros įrodys Tavo meistriškumą,
kur prarasdami žemę iš akių, išvysime žvaigždes. 
Prašome Tavęs patraukti mūsų vilčių horizontus
ir stumti mus į ateitį stiprybėje, drąsoje, viltyje ir meilėje.  

Meldžiame mūsų Kapitono vardu, kuris yra Jėzus Kristus. 

Frensis Dreikas, 1577 m. 

Ar išdrįsime taip melstis?