Artėja Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo 400-osios metinės

Jo atgarsiai buvo girdimi Abraomo Linkolno kalbose ir Paulo Simono eilėse. Žymus radijo aktorius Alexanderis Scourby ir kantri muzikos legenda Johnny Cashas įskaitė šį tekstą.

Apskaičiuota, kad nuo 1611 m., kai iš spaudos mašinos pasirodė pirmoji knyga, iki šių dienų atspausdinta apie milijardą Karaliaus Jokūbos Biblijos vertimo egzempliorių.

Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo, kuris dar vadinamas „Patvirtintu vertimu", 400-osios metinės bus minimos 2011 m. Kaip bepažvelgtume, ši knyga tebedaro įtaką pasauliui ir kalbai, į kurią ji buvo išversta. Pavadinimas „Patvirtinta" atsirado dėl įrašo tituliniame puslapyje: „Patvirtinta kaip tinkama skaityti bažnyčiose".

„Sodri Karaliaus Jokūbo vertimo poezija, jau nekalbat apie tai, kad šis vertimas vyrauja beveik pusę tūkstantmečio, užtikrina, kad artimiausiu metu ši knyga nedings užmarštyje", - tvirtina ilgametis žurnalo „Leidėjų savaitraštis" (angl. - Publishers Weekly) religijos skilties redaktorius Phyllisas Tickle.

Netgi žymus ateistas Richardas Dawkinsas negailėjo pagyrimų: „Jūs negalite tinkamai grožėtis anglų literatūra, jeigu nesate nors kiek atvėrę Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo. Iš šio vertimo ateina kai kurios frazės - o žmonės s to net nenumano - patarlės, mintys, kurios aidu skamba žmonių protuose", - kalbėjo R. Dawkinsas vaizdo klipe, kurį išleido Britanijos organizacija „King James Bible Trust" - viena iš Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo 400-ųjų metinių minėjimo organizatorių kitąmet. - „Tas, kuris nėra susipažinęs su Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimu, tam tikra prasme yra barbaras", - dar pridėjo R. Dawkinsas.

Daugelis frazių vartojamos kasdienėje kalboje, pavyzdžiui, „savo brolio sargas", „žemės druska", „atpirkimo ožys", „akis už akį", „mėtyti savo perlus kiaulėms", „purpurinė moteris", „rašymas ant sienos", „akli aklųjų vadai". Linkolno parašas „Suskilę namai" (angl. - A house divided against itself) jau buvo išverstas 250 m. prieš išrenkant jį prezidentu.

Amerikos Biblijos draugijos direktorius ryšiams Geofas Morinas - Biblijos draugijos Niujorko biuras praėjusiais metais surengė Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimui skirtą parodą - pavadino šį vertimą „vis dar tinkamu" socialinių tinklų „Twitter" ir „Facebook" amžiuje.

„Biblijos šviesa atsispindėjo Tomo Džefersono veide", - kalbėjo G. Morinas. - „Jos žodžius savo kalbose vartojo Abraomas Linkolnas. Ir jos kalba vartojama šiandien. Tai Amerikos sielos ir mūsų tautos dalis".
Tačiau prieš KJV (tokią šio vertimo santrumpą vartoja daugelis skaitytojų ir tyrėjų) pasiekiant Ameriką, šis vertimas apskritai pasirodė pasaulyje. Tai įvyko po ginčų apimti 1604 m. vykusio susirinkimo Hampton Court rūmuose, kai jaunas Škotijos karalius Jokūbas VI, neseniai karūnuotas Anglijos karaliumi Jokūbu I, stengėsi išlyginti skirtumus tarp anglikonų bažnyčios ir disidentų, vadinamų puritonais.

Versti Šventąjį Raštą į anglų kalbą buvo gana pavojinga. XVI a. vertėjas Willamas Tyndale buvo nubaustas mirties bausme. Po to, kai Henrikas VIII atsiskyrė nuo Romos katalikų bažnyčios ir įsteigė anglikonų bažnyčią, pavaldžią karaliui, imta dėti pastangas, kad visa Biblija būtų parengta anglų kalba.

Karalius Henrikas pavedė parengti vertimą, žinomą kaip „Didžioji Biblija" (angl. - Great Bible), Elžbietos I valdymo metu 1583 m. buvo parengta „Vyskupų Biblija" (angl. - Bishop‘s Bible). Ženevoje angliškai kalbantys išeiviai, kurie nesutiko su Marijos I bandymais gręžtis į Romą, parengė „Ženevos Bibliją" (angl. - Geneva Bible), kurios vertime ir pastabose atsispindėjo prieš monarchiją nukreiptas ir antiklerikalinis požiūris.

Hampton Court konferencija buvo paremta ginčais tarp atkirtų krypčių. Istorikai mini, kad puritonų vadovas Johnas Rainoldsas, žengė drąsų žingsnį - kreipėsi į karalių Jokūbą, prašydamas naujo Biblijos vertimo, nes ankstesnė Biblija „iškraipyta ir neatitinka originalo tiesos".

Karalius Jokūbas beveik su viskuo sutiko. Jis nemėgo „Ženevos Biblijos", o ankstesni variantai taip pat neatitiko reikiamų tyrinėjimui standartų. Dar būdamas vaikas karalius studijavo graikų ir lotynų kalbas ir užsiėmė kitokiais intelektiniais pratimais. Jis neatsiminė savo tėvų ir buvo pasodintas į Škotijos sostą būdamas vos vienerių metų amžiaus - tuo metu už jį valdė regentas.

KJV vertimui parengti prireikė septynerių metų. Nors tituliniame lape buvo rašoma, jog tai - „naujas vertimas iš originalo kalbų, palygintas su ankstesniais vertimais ir peržiūrėtas", tačiau jame buvo daug pasinaudota ankstesniais vertimais į anglų kalbą - taip teigė Larry Stone, buvęs leidyklos „Thomas Nelson Publishers" viceprezidentas ir knygos „Biblijos istorija" autorius - šios knygos išleidimas beveik sutampa su KJV sukaktimi.

Interviu telefonu laikraščiui „The Washington Post" p. L. Stona sakė, kad „vertėjams buvo nurodyta vadovautis „Didžiosios Biblijos" vertimu, ir jie turėjo lyginti šio vertimo tekstą su graikų ir hebrajų kalbomis parašytais originalais. Jeigu jie norėjo pakeisti kai kuriuos žodžius, galėjo tai atlikti dėl kelių priežasčių, pvz., jeigu „Didžiosios Biblijos" vertėjai išvertė netiksliai arba jeigu naujojo vertimo rengėjai galėjo padaryti geriau.

Kadangi „Didžioji Biblija" rėmėsi Tyndale atliktu vertimu, į Karaliaus Jokūbo vertimą pateko XVI a. vartoti „thee" ir „thou" („tave", „tu"), nors jie jau seniai buvo išnykę iš bendrinės kalbos.
Ar karalius Jokūbas I, vienintelis Anglijos valdovas, kuris įžengė į sostą kaip leidinio autorius, būtų laimingas, kad jo vardo pavadintas Biblijos vertimas išliko taip ilgai?

„Tikrai manau, kad jis būtų patenkintas tokiu ilgaamžiškumu", - sakė Davidas Teemsas, knygos: „Jo Didenybė: Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo karalius" (angl. -  Majestie: The King Behind the King James Bible), 2010 m. išleistos karaliaus Jokūbo I biografijos autoriaus.
Anot D. Teemesos, karalius Jokūbas tvirtai tikėjo „dieviška karaliaus teise, o jo Biblija atspindėjo jo valdymą, Škotijos ir Anglijos karalysčių suvienijimą. Jo aistra buvo vienyti, suvienyti visą krikščionišką pasaulį".

Neatsižvelgiant į vertimo parengimą, KJV įtaka nekelia abejonių. Šis vertimas greit pakeitė „Ženevos Bibliją" ir tapo protestantų naudojamos Biblijos standartu angliškai kalbančiame pasaulyje ir labiausia skaitoma knyga daugelyje kartų.

Iš šios knygos pamokslavo evangelistai, pradedant Čarlzu Finėjumi ir baigiant Biliu Greimu, o Paulas Simonas į frazę „darbininko atlyginimas" (angl. - workman's wages) į savo dainą įtraukė iš Pirmojo laiško Timotiejui.

2009 m. išleistos knygos „Sukrėsti Biblijos" (angl. - Shocked by the Bible) autorius Joe Kovacs, kuris savo knygoje aiškino mažiau žinomas Biblijos istorijas ir faktus, teigė, kad savo knygoje cituoja Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimą todėl, kad „tai žymiausias ir dažniausiai cituojamas vertimas".

Lapkričio pradžioje leidykla „Thomas Nelson Publishers", kuri 2009-2010 m. pardavė daugiau negu 329000 KJV egzempliorių, pradėjo plačią reklamos kampaniją, kuriame šį tekstą pristato interneto svetainėje www.kjv400celebration.com ir kitose nacionalinėse reklamos kampanijos.

Sukakties minėjimui taip pat ruošiamasi televizijos kanale „History Channel".

„Man 400-osios metinės žymi ne tik KJV, bet ir pačią Bibliją. Tokios istorinės sukakties minėjimas suteikia mums galimybę atsigręžti ir pažvelgti į Šventojo Rašto įtaką. Tai ne vertimo istorija, tai - Biblijos istorija", - sakė „Nelson" Biblijos grupės viceprezidentė rinkodarai Carla Ballerini.

Nepaisant kalbos pokyčių ir per šiuos keturis šimtmečius toliau vykstančių tyrinėjimų, Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimas išsaugojo autoritetą - taip tvirtino Londono karališkojo koledžo Teologijos, misijų ir kultūros centro vadovas Alisteris McGrathas: „KJV yra stebėtinai patikimas vertimas, įvertinus mūsų rankraščių tradicijos supratimą per pastaruosius 400 m., jame tereikia atlikti tik keletą nežymių pakeitimų", - sakė A. McGrathas, 2001 m. parašęs KJV raidos istoriją „Pradžioje" (angl. - In the Beginning).

Bet jis taip pat teigė, kad „jau praėjo tie laikai, kai buvo vienas dominuojantis Biblijos vertimas. Daugeliu požiūriu KJV išlaikė svarbiausio angliško vertimo padėtį nuo 1700 m. iki 1950 m., ir tuo metu nebuvo kitų pakankamai reikšmingų vertimų. Bet dabar yra daug Biblijos vertimų į anglų kalbą".

Bet kai kuriais atvejais gyvybės žodžiai slypi senajame tekste. Palyginkite, Mato 6, 11: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien" (KJV - „Give us this day our daily bread") ir atitinkamą vertimą pateiktą populiarioje šiuolaikinėje versijoje „Žinia" („The Message"): „Išlaikyk mus gyvus, tris kart per dieną duodamas sočiai pasivaišinti" („Keep us alive with three square meals").

Parengė Dalia Janušaitienė pagal "The Washington Times" http://www.washingtontimes.com/