Ar esate pasiruošę liudyti?

Už jūsų durų yra daugybė netikinčių žmonių, kuriems reikia išgirsti Evangeliją. Kas jums trukdo ją skelbti?

Vieną labiausiai širdį draskančių istorijų randame Teisėjų knygos 19 skyriuje. Čia yra užrašyta žinia ir XXI amžiaus tikintiesiems. Istorija pasakoja apie jauną, žiauriai ir negailestingai išniekintą moterį.

Visgi ji sugebėjo grįžti namo, tačiau, būdama labai silpna, susmuko prie namų. Jos vyras rado ją gulinčią tarpdury, ištiesusią rankas ant slenksčio. Slenkstis galėjo būti jos išsigelbėjimas.

Nesunku panašioje situacijoje įsivaizduoti ir bažnyčią. Mūšyje dėl netikinčių žmonių mus stipriai plaka ir šioje kartoje esame pralaimėję daug mūšių. Tačiau krikščionys vis labiau trokšta ir alksta Dievo, todėl situacija gali pasikeisti. 

Laiško Romiečiams 8 skyriaus 19 eilutė mums primena: Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs. Pasaulis laukia žmonių, kurie gyvena su Jėzumi ir nebijo to parodyti!

Dangus puikiai supranta, kaip svarbu, kad tikintieji skelbtų Evangeliją, ir padeda tikintiesiems skelbti ją efektyviai net ir šiuolaikinėje visuomenėje. Jėzaus žodžiai, pasakyti mokiniams, yra teisingi ir šiandien: Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių (Apd 1, 8).

Pirminis Šventosios Dvasios krikšto tikslas, kaip sako Raštas, yra padėti mums perduoti Evangeliją pasauliui. Vienas pastorius kartą pasakė: „Šventosios Dvasios krikšto įrodymas yra žmonės, kalbantys su kitais žmonėmis apie Kristų".

Mes vis dar stebime augančios nekrikščioniškos kultūros fenomeną. Tačiau iš kur tokios neigiamos tendencijos?

Beveik du trečdaliai tikinčiųjų dažniausiai liudija ne daugiau nei kartą per mėnesį. Kodėl taip yra? Ar mes visiškai atsiskyrėme nuo pasaulio? Ar mes nesirūpiname, kad tikėjimo liudijimas taptų mūsų kasdienybe? Neįtraukiame to į savo gerų darbų sąrašą, kurį sudarėme jau pažinę Jėzų? Ar mes labiau rūpinamės savo gyvenimu nei kitų? Ar mes vengiame to „vieno" dalyko, kurio mūsų prašė Jėzus? Beje, tas dalykas dar yra vadinamas Didžiuoju įsakymu. Dažnai mums tiesiog patogiau siekti kitų dvasinių dalykų, o Jėzaus liudijimą atidėti į šalį.

Yra žymiai daugiau priežasčių, kodėl tikintieji nedrįsta dalintis savo tikėjimu, tačiau viena didžiausių kliūčių, manau, yra baimė. Tu nusprendi su kuo nors pasikalbėti apie dvasinius dalykus, bet staiga tavo mintis užlieja didžiulė gąsdinanti atmetimo baimė. Ši baimė - tai priešo ataka. Taip jis sužlugdo jus ir palieka leisgyvį prie Evangelijos liudijimo slenksčio. Priešnuodis šiai baimei yra tikėjimas Dievu ir pasitikėjimas Šventąja Dvasia, kad Ji padės jums. Prisiminkite Biblijos eilutes: Tas, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje (1 Jn 4, 4); Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina (Fil 4, 13).

Slenkstis nėra mirties ar laidojimo vieta, jis yra tam, kad jį peržengtume. Štai trys žingsniai, kuriuos galite žengti, kad peržengtumėte tą slenkstį ir eitumėte ieškoti derliaus, kuris laukia čia pat už jūsų durų.

Žvelkite toliau - už slenksčio. Jėzus savo sekėjams sakė: Pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus - jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai (Jn 4, 35). Jis ragina pastebėti šalia mūsų esančius žmones, kuriems reikia Jėzaus.

Naujajame Testamente žodis „derlius" dažnai vartojamas kalbant apie žmones, pasiruošusius išgirsti Evangeliją, laukiančius to. Tai kvietimas, raginantis žvelgti giliau, matyti ne tik žmonių išorę ir laikinas situacijas, bet ir pastebėti, kad jiems reikia Dievo.

Ar pripažįstate, kad kiekvienam žmogui Dievas suteikė nepaprastą vertę? Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą" (Pr 1, 26) Tai rodo, jog kiekvienas žmogus turi Dievo įdėtą potencialą.

Ar galvojate, jog galimybė perduoti Evangelijos žinią kitiems žmonėms yra reali? Dievui nieko nėra neįmanoma (Lk 1, 37).

Ką jūs matote, pažvelgę į savo kaimyną, bendruomenę ar šalį? Pažiūrėkite įdėmiau, siekite pamatyti ne tik išorę. Netgi neigiama situacija kito žmogaus gyvenime gali būti puiki proga paskelbti jam Evangeliją. Atminkite: tamsa paruošia sceną šviesai. Žaizdos gali būti užgydytos. Tragedija gali atverti duris stebuklams.

Mąstykite apie tai, kas yra toliau, už slenksčio. Ką jūs mąstote apie savo įsitraukimą vykdant Didįjį įsakymą? Ar jūsų mintys įkvepia jus, o gal leidžiate joms sustabdyti jus prie slenksčio? Ar tikite, jog įsakymas skelbti Evangeliją yra priesakas iš Dievo? Ar tikite, jog tai, ką matote kitoje „slenksčio" pusėje, su Dievo pagalba gali įvykti? Ar tikite, kad kartu su Šventosios Dvasios krikštu jums buvo suteikta jėga liudyti? Ar tikite, kad Jėzus gelbsti? Ar tikite, kad Jėzus gali išgelbėti net patį blogiausią žmogų? Ar tikite, kad Jėzus gali išgelbėti bet kurį žmogų, panaudodamas jus?

Tai, kuo jūs tikite, nulemia, kaip sėkmingai renkate derlių, padėdamas kitiems pažinti Kristų. Aš jau išmokau, kad Dievas gali padaryti nuostabių dalykų per bet kurį vyrą ar moterį, kurie leis Jam elgtis taip, kaip Jis nori.

Jei nenorime mirti ant slenksčio, mūsų mintys, tikėjimas ir regėjimas turi siekti toliau nei tik tarpduris. Taip bus paprasčiau žengti ir kitą žingsnį.

Perženkite slenkstį. Prieikite slenkstį ir perženkite jį. Neleiskite niekam jūsų sustabdyti. Negalvokite, kad neturite patirties. Tai lengviausiai nugalima kliūtis: paprasčiausiai pradėkite pasakoti, kas nutiko jūsų pačių gyvenime, pasakokite apie Asmenį, kuriuo tikite.

Nekreipkite dėmesio į jus supančios kultūros balsą, įspėjantį, kad turite viską kalbėti tik politiškai teisingai, ir kad negalite puikuotis savo tikėjimu tarsi būtumėte turgavietėje. Teisusis gali būti drąsus kaip liūtas, bet neįžeidinėti kitų.

Te jūsų krikščionybę paliudija ir veiksmai. Jėzaus žodžiai tinka šioms dienoms, kaip tiko ir Jo laikais: Tuomet Jis tarė savo mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Todėl melskite pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį" (Mt 9, 37-38).

Ar norite būti vienu iš Jo darbininkų? Žinoma! Tad nemirkite ant slenksčio, perlipkite jį ir liudykite apie Tą, kuris pakeitė jūsų gyvenimą. Jūsų liudijimas gali pakeisti ir kitų gyvenimą.

Pralaužkite ledus!

Nors visi tikintieji sutinka, jog Dievas nori, kad jie pasakotų kitiems apie Jėzų, daugiau nei pusė apklaustųjų atsakė, kad dalijasi savo tikėjimu vos keletą kartų per metus. Atsakymai į klausimą: Jei jūs nesidalijate savo tikėjimu reguliariai, kodėl to nedarote? - ypač gerai nušviečia situaciją:

36 % respondentų atsakė: „Bijau".

14 % apklaustųjų sakė: „Nežinau, kaip tai daryti".

29 % atsakė: „Nemanau, kad turėčiau kažkam primesti savo tikėjimą".

21 % apklaustųjų mano, jog: „Yra geresnių būdų evangelizuoti".

Taip pat klausėme, kas galėtų juos paskatinti aktyviau skelbti Evangeliją. Tikintieji nurodė tris dalykus:

1. Turbūt dažniau liudyčiau Kristų, jei turėčiau draugą, kuris skatintų mane tai daryti dažniau (47 %).

2. Skelbčiau dažniau, jei šalia būtų labiau patyręs žmogus (29 %).

3. Būtų paprasčiau, jei baigčiau evangelizavimo kursą ir jausčiausi labiau apmokytas (24 %).

Daug žmonių, kovojančių su bailumu, sako, jog didžiausias iššūkis liudijant netikinčiam žmogui yra pradėti pokalbį apie Dievą. Bet vienas Sietlo bažnyčios pastorius ir knygos „Nuo nulio iki amžinybės per 60 sekundžių" autorius Wendellis Smithas sako, jog pradėti pokalbį labai paprasta: „Biblija moko mus būti pasiruošusius atsakyti tiems, kurie klausia apie mumyse esančią viltį (1 Pt 3, 15). Mes turėtume būti pasiruošę perduoti žinią. Žmonės aplink mus dėvi keistus drabužius, auskarus nosyje, darosi tatuiruotes, taip bandydami perduoti tam tikrą žinią. Tad kodėl mums neatsakius jiems savo tikėjimu?

Kiti žmonės viešose vietose keikiasi ar pasakoja nešvankius juokelius. Kodėl mums nepapasakojus jiems apie išgelbėjimą ir palaiminimus, kuriuos gavome, turėdami nuostabų ryšį su Viešpačiu Jėzumi?"

Wendellis Smithas apklausė daug įžymių krikščionių lyderių, kaip jie pradeda pokalbį su netikinčiaisiais. Štai keli jų patarimai:

Billas Braitas, „Campus Crusade for Christ" įkūrėjas, paprastai pokalbį pradeda klausimu: „Kas, jūsų manymu, buvo pats žymiausias kada nors gyvenęs asmuo? Kas padarė didžiausią įtaką istorijoje?"

Pastorius Bilis Džo Dogertis paklausia: „Ar esi pasiruošęs Dangui?"

Evangelistas Luisas Palau linkęs pasidomėti: „Ar turi asmeninį ryšį su Dievu? O gal vis dar jo ieškai?"

Biblijos mokytoja Merilina Hiki bendrauti pradeda taip: „Kai meldžiausi tokia malda, mano gyvenimas pasikeitė".

Rašytoja Sindė Džeikobs dažnai sako: „Aš manau, kad kiekvienas gimė dėl tam tikros priežasties. Ar žinai, dėl ko tu esi gimęs? Ar mirdamas žinosi, dėl ko tu gyvenai?"

Ar tikite, jog vos keli žodžiai gali atvesti žmogų pas Kristų? Taip tikrai gali įvykti!

Papasakosiu istoriją apie vieną netikintį žmogų, kuris norėjo pamatyti pamokslaujantį XVIII amžiuje gyvenusį evangelistą Džordžą Vaitfildą, bet nenorėjo klausyti jo skelbiamos žinios. Jis pirštais užsikimšo ausis ir žiūrėjo į pamokslininką, nesiklausydamas, ką šis sako. Tačiau netikėtai ant jo nosies nutūpė musė. Jis turėjo ištraukti pirštą iš ausies ir ranka nubaidyti musę. Tai užtruko vos kelias trumpas sekundes, bet tuo metu Vaitfildas garsiai skelbė: „Tie, kas turi ausis klausyti, teklauso!" Šis stebėtinas sutapimas taip suintrigavo žmogų, kad jis išklausė visą likusį Vaitfildo pamokslą ir buvo išgelbėtas.

Mums visiems yra duotas mažas laiko langelis, kad prisiliestume prie žmonių, kurie, manome, mūsų nesiklausys, gyvenimų. Tačiau jie gali bent trumpam atverti ausis. Ir to pakaks, kad jų sielos būtų sujaudintos, o akys apšviestos.

Iš žrn. „Charisma (2006 m. vasaris) vertė Asta Glinskaitė

Bendrinti: