Kalėdos – tai pats nesentimentaliausias požiūris į gyvenimą

Kalėdos – vienintelė krikščionims šventa diena, kuri yra tapusi ir didele pasauline švente. Tai  šiek tiek nepatogumų kelia abiem pusėms. Norom nenorom dauguma krikščionių pastebi, jog kuo toliau, tuo dažniau rengiant viešus kalėdinius pasilinksminimus sąmoningai vengiama bet kokių užuominų į krikščionišką šios šventės kilmę. Nors parduotuvėse dažnai kaip muzikinis fonas skamba kalėdinės giesmės, tokios kaip „Džiaugsmas pasauliui“ (Joy to the World) ar „Džiaugsmingų, linksmų Kalėdų“ (Have a Holly, Jolly Christmas).

Iš kitos pusės, nereligingiems žmonėms atrodo, kad senoji Kalėdų prasmė yra primetama ir nepageidautina, pavyzdžiui, yra brukama per tradicinius Kalėdų himnus. Juos gali erzinti vaikų, girdėjusių tas giesmes, užduodamas klausimas: „Ką reiškia šie žodžiai – gimęs, kad suteiktų jiems antrą gimimą?“

Aš, kaip krikščionis, džiaugiuosi galėdamas priminti tikrąją šios šventės prasmę ir dalintis su visuomene man brangiomis ir šią dieną prisimenamomis vertybėmis. Vis dėlto bijau, kad tikrosios šios šventės šaknys kuo toliau, tuo labiau nuo daugumos žmonių bus nuslėptos.

Daugeliui Kalėdos yra šviesų šventė, laikas šeimoms susirinkti kartu ir dosnių dovanų savo artimiesiems bei vargstantiesiems dovanojimo sezonas. Šie dalykai visiškai atitinka krikščionišką šventės esmę. Šviesos pergalė prieš tamsą kyla iš krikščioniško tikėjimo, jog viltis pasauliui ateina iš už šio pasaulio ribų. Dovanų dovanojimas yra natūralus atsakas į Jėzaus auką – Jis paliko savo šlovę ir gimė žmogumi. Rūpinimasis vargšais primena, jog Dievo Sūnus gimė ne aristokratų, bet vargšų šeimoje – Visatos Viešpats susitapatino su menkiausiais ir labiausiai atstumtais žmonėmis.

Tačiau tiesa yra tokia: Kalėdos, kaip ir pats Dievas, yra nuostabesnės, bet ir grėsmingesnės, nei daugelis supranta.

Taip, Kalėdų laikotarpiu mes gauname dovanų, tačiau pamąstykite, koks didelis iššūkis yra gauti tam tikras dovanas. Kai kurios dovanos gali priversti jus paminti savo išdidumą. Tik įsivaizduokite: Kalėdų rytą išpakuojate iš savo draugo gautą dovaną ir randate... knygą apie dietą. Atriši dar vieną kaspiną ir išvyniojęs kito draugo dovaną randi knygą „Kaip įveikti  savanaudiškumą“. Ir jeigu tu jiems abiem padėkosi, vadinasi, tu sutinki, kad esi nutukęs ir bjaurus.

Kitais žodžiais tariant, kai kurias dovanas sunku priimti, nes priimdami pripažįstame, kad turime silpnybių ir kliaudų, ir mums reikia pagalbos. Galbūt buvo toks atvejis, kai draugas, sužinojęs, jog turi finansinių problemų, atėjo pas tave ir pasiūlė didelę pinigų sumą, kuri padėtų tau išlipti iš keblios padėties. Jei tau kada nors teko tai išgyventi, galbūt pastebėjai, jog priimant tokią dovaną reikėjo paminti savo išdidumą.

Niekas kitas nėra padovanojęs tokios dovanos, kuri sujaudintų iki širdies gelmių ir priverstų paminti savo išdidumą taip, kaip Jėzaus Kristaus dovana. Kalėdos reiškia, jog mes buvome visiškai žuvę, negalėjome patys išsigelbėti, ir niekas kitas, niekas mažesnis nei paties Dievo Sūnaus mirtis negalėjo mūsų išvaduoti. Tai reiškia, jog tu nesi tas, kuris galėtų susiimti ir gyventi moraliai gerą bei dorą gyvenimą.

Todėl Kalėdos yra pats nesentimentaliausias ir realistiškiausias požiūris į gyvenimą. Kalėdos perduoda ne tokią žinią: „Džiaukis! Jei visi kartu pasistengsime, mes galime padaryti pasaulį geresnį.“

Biblija niekada nepataria būti abejingiems tamsos jėgoms, atvirkščiai – liepia priešintis, tačiau ir nepalaiko iliuzijos, kad mes patys galime tas tamsos jėgas įveikti. Krikščionybė nesutinka su optimistiškai nusiteikusiais mąstytojais, kurie sako: „Jeigu kaip reikiant pasistengsime, mes viską sutvarkysime.“ Tačiau krikščionybė nesutinka ir su pesimistais, kurie žvelgia į ateitį ir mato tik nužmogėjimą.

Krikščionybė skelbia: „Reikalai išties yra tokie blogi, kad mes patys negalime nei pagyti, nei išsigelbėti. Problemos yra labai didelės – pasaulį gaubia tamsa, tačiau yra viltis.“ Kalėdų žinia skamba taip: Tamsybėje sėdinti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems mirties šalyje ir šešėlyje užtekėjo šviesa (Mt 4, 16).

Atkreipkite dėmesį, čia nesakoma, kad iš pasaulio atsirado šviesa. Sakoma: pasauliui nušvito šviesa. Šviesa atėjo iš šalies. Už šio pasaulio ribų yra šviesa, ir Jėzus atnešė tą šviesą, kad mus išgelbėtų. Iš tikrųjų tai Jis pats ir yra ta Šviesa.

 

 

Paruošta pagal Timothy Keller knygą „Kalėdų paslaptis: Stebinanti tiesa apie Kristaus gimimą“.

Iš http://nypost.com/2016/12/24/christmas-is-the-most-unsentimental-way-of-looking-at-life/

vertė Lina Tamonyte

Bendrinti: