Kalėdų žinia Jums

Amžinasis Dievo Sūnus į šį pasaulį atėjo kaip žmogus Jėzus Kristus – tai istorinis faktas. Tačiau tūkstančiai save krikščionimis laikančių žmonių sako tikį šiuo faktu, tačiau gyvena taip pat, kaip visi kiti: jie nerimauja, kad gali prarasti tai, kas gera, ir nusivilia, kad negali pakeisti niekam tikusių dalykų. Tai rodo, kad teisingi atsakymai ir religinių istorinių faktų žinojimas nedaro mums įtakos.

Taip yra todėl, kad Dievo Sūnaus atėjimas į šį pasaulį yra daug daugiau nei tik istorinis faktas. Tai buvo vilties žinia, Dievo siųsta paaugliams, vienišiems tėvams, vaidingiems vyrams ir paniurusioms žmonoms, antsvorio turinčioms moterims ir impotentams vyrams, protinę negalią turintiems kaimynams, homoseksualams, dvasininkams, įsimylėjėliams ir jums. Kadangi Dievo Sūnus gyveno, mirė, prisikėlė, karaliauja ir sugrįš, tai Dievo žinia, perduota per Jo Sūnų, yra daugiau nei istorinis faktas. Tai yra paties gyvojo Dievo Kalėdų dovana jums.

Kalėdos parodo, kad visa, kas gera ir brangu Jūsų gyvenime, gali būti išsaugota, o visa, kas bloga ir netrokštama, gali būti pakeista. Kalėdos sunaikina baimę, kad tie keli Jus džiuginantys geri dalykai kaip smėlis prasprūs pro pirštus, ir neviltį, kad niekaip neatsikratote tų blogų dalykų, kurių savyje ar savo gyvenime nekenčiate. Štai kokia yra Dievo vilties žinia šį rytą: visa, kas gera ir brangu Jūsų gyvenime, gali būti išsaugota ir visa, kas bloga ir nemiela, gali būti pakeista.

Visa, kas gera ir brangu, gali būti išsaugota

Ir bažnyčiose yra nemažai žmonių, kurie dėl senyvo amžiaus ar ligos pamąsto: „Gal tai jau paskutinės mano Kalėdos...“ Gyvenimas yra puikus, brangus, ir mes nenorime jo prarasti. Galima kiek tik nori kalbėti apie gerus dalykus gyvenime, bet jeigu neturi gyvenimo, neturi nieko. Kokia nauda žmogui laimėti visą pasaulį, bet prarasti savo sielą (gyvenimą)? O, koks brangus mūsų gyvenimas. Jei dabar dar taip nemanote, palaukite, kol stipriai susirgsite. Tuomet Jūs suprasite, kodėl Ezekijas taip graudžiai verkė dėl savo mirtinos ligos ir maldavo prailginti jo metus (2 Kar 20, 1–7).

Jums, kurie horizonte matote mirtį, Kalėdų žinia skelbia: jums nereiks prarasti savo gyvenimo. Gyventi yra gerai. Jūsų gyvenimas yra brangus ir gali būti išsaugotas.

Neseniai minėjome mūsų su žmona Noele vedybų sukaktį. Apsikabinau ją ir pasakiau: „Man būtų išties gaila tave prarasti.“ Kurį laiką sėdėjome tyloje, leisdami šiai minčiai stiprinti mūsų meilę vienas kitam. Mes, kaip ir puritonai, mėgstame sakyti: „Mūsų meilė, prasidėjusi 1966-aisiais, buvo ne atsitiktinumas, bet maloninga Dievo Apvaizda.“ Tačiau mes puikiai suprantame, kad anksčiau ar vėliau vienas iš mūsų iškeliaus. Mes prisimename ir mūsų Viešpaties žodžius, kad prisikėlime nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje (Mt 22, 30). Ar dėl to aš turėčiau gyventi, bijodamas, kad prarasiu Noelę? Kalėdų žinia man mūsų sukaktuvių dieną sako, kad aš niekada jos neprarasiu, niekada! Kalėdos yra Dievo garantija Jo vaikams, kad atkurtasis pasaulis nesunaikins to, kas gera.

Dievo žinia jums šį Kalėdų rytą skamba taip: Jums nereikės prarasti to, kas gera ir jums brangu. Grožis, malonumas, meilė, geri ir vertingi įgūdžiai nebus iš Jūsų atimti. Visa tai gali būti išsaugota. Kalėdų žinia skelbia, kad netgi tuomet, kai atrodo, jog visa tarsi slysta pro pirštus, Dievas gali tai pagauti ir grąžinti jums. Nė vienas iš jūsų neturite gyventi baimindamasis ar nerimaudamas, kad prarasite tai, kas gera ir brangu. Tikras žodis, ir vertas visiško pritarimo, kad Jėzus Kristus atėjo į pasaulį išgelbėti jį jums, o ne sunaikinti.

Visa, kas bloga ir netrokštama, gali būti pakeista

Kalėdų žinia taip pat skelbia, kad visa, kas bloga ir netrokštama Jūsų gyvenime, gali būti pakeista. Dažnai  žmonės, kalbėdami apie blogus savo įpročius, sako: „Toks jau aš esu... Tau teks mane tokį priimti.“ Tačiau taip jie atmeta Kalėdų žinią! Tai tas pats, kaip meistrui bandant įkrauti išsikrovusį jūsų automobilio akumuliatorių, sakyti: „O, tai beprasmiška. Mano automobilis tiesiog toks yra“, ir net neleisti mechanikui prijungti laidų. Kalėdų žinia yra tarsi tie laidai, galintys sujungti Dievą ir jus, o jais tekanti energija gali viską pakeisti.

Ar Jūs tikrai norite permainų?

Prieš kam nors ištariant: „Aš išbandžiau religiją, bet ir tai nesuveikė“, leiskite paklausti: kiek iš jūsų pasninkavote tris dienas? Dvi? Bent vieną? Ar paprašėte kada laisvadienio, kurį praleidote skaitydami Dievo žodį? Ar buvote kada išvykę ilgąjį savatgalį kur į atokesnę vietą ir troškote, kad jūsų mintys būtų prisisotintos šventumo? Ar išliejote savo širdį Viešpačiui, išsakydami Jam, kaip jūs ilgitės pokyčių? Ar kada prašėte dviejų ar trijų brolių ar seserų maldos dėl to, kad negalite atsikratyti kokio blogo įpročio? Jei ne, nesakykite, kad tikėjimas Dievu nepadeda.

Mozė pasninkavo keturiasdešimt dienų. Elijas – penkiasdešimt. Jėzus pasninkavo keturiasdešimt dienų ir ištisas naktis melsdavosi. Kada paskutinį kartą taip norėjote kokio nors pokyčio, kad visą dieną skirtumėt maldai ir pasninkui, prašant Dievo pagalbos? Jau nekalbu apie tris dienas, kaip darė Paulius (Apd 9,  9), tris savaites, kaip darė Danielius (Dan 10, 2–3), ar keturiasdešimt dienų, kaip darė Mozė?

Problema yra ne tai, kad Kalėdų žinia neveiksminga, bet kad mes iš tiesų nenorime keistis. Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite, – sako Viešpats (Jer 29, 13). Jeigu visa širdimi norėsite atsikratyti to, kas jumyse bloga ir nemiela, Dievas suteiks jums Kalėdų dovaną – pasikeitimą.

Dievas galėtų dovanoti pokyčius ir be jūsų kovų maldoje, tačiau tuomet jūs to deramai neįvertintumėte. Jei Jis nelauktų, kol mes imsime nuoširdžiai ir karštai melstis, prieš Jam mus pakeičiant, tuomet būtume kaip žmonės, gavę valgyti dar nebūdami alkani. Dievo teikiama „Kalėdų vakarienė“ patektų į pilną skrandį, ir  mes negirdėtume Jį šlovinančių nuostabos šūksnių.

Dar daugiau, kai Dievas dovanoja pasikeitimus, tai visuomet būna tyra. Mūsų motyvai ir priežastys, kodėl norime pokyčių, net pačių geriausių, ne visada būna tyri. Tik tuomet, kai imame nuoširdžiai siekti Jo ir mūsų mintis užvaldo tyras Jo Žodis, kai ištiriame savo jausmus pasiaukojimu, mūsų motyvai apvalomi, ir mes esame pasirengę priimti tyrą Kalėdų dovaną – pokyčius.

Toks jau aš esu?

Kalėdų žinia sako, jog visa, kas Jūsų gyvenime bloga ir nemiela, gali būti pakeista. Tikras žodis, ir vertas visiško pritarimo, kad Jėzus Kristus atėjo į pasaulį išgelbėti Jus iš nuodėmės vergystės.

Niekas nežino, kada tiksliai Jėzus gimė, tačiau graži tradicija yra švęsti Kalėdas savaitę prieš Naujuosius metus, nes Naujųjų metų proga mes dažnai nusprendžiame ką nors keisti, o Kalėdos yra Dievo žinia, kad pasikeitimai ateina iš Jo. Kiekvienas Naujojo Testamento puslapis yra tarsi „kalėdinė antraštė“ – Šie dalykai parašyti tam, kad tu pasikeistum. Metams artėjant prie pabaigos, mes pažvelgsime atgal, o Kalėdų žinia skelbia, kad mūsų gyvenimas gali pasikeisti!

Apaštalas Jonas apie tai sako: Jei nusidedi, tai rodo, kad priklausai velniui. Bet todėl ir pasirodė Dievo Sūnus kad sugriautų velnio darbus. Asmuo, kuris gimęs į Dievo šeimą, nedaro nuodėm, nes dabar jame veikia Dievo gyvybė (plg. 1 Jn 3, 8–9). Jėzus Kristus atėjo į pasaulį tam, kad išlaisvintų mus iš nuodėmės ir šėtono vergijos. Kristaus jėga jūs galite būti pakeisti. Iš prigimties mes nesame gražūs žmonės, tačiau turime nepaprastai gražų Gelbėtoją, kuris atėjo į pasaulį, kad padarytų mus panašius į save (Rom 8, 29). Žmonės, kurie nenori keistis yra arba tobuli, arba nepaklusnūs. O kadangi tobulumas ateis tik po antrojo Kristaus atėjimo, tad pasitenkinimas savimi visada yra neklusnumas.

Kalėdų žinia skelbia, kad tai, kas Jūsų gyvenime bloga ir nemiela, gali būti pakeista. Viskuo nepatenkinta dvasia gali būti pakeista. Žmogus gali būti išgydytas nuo alkoholizmo, išvaduotas iš irzlumo, šiurkštumo, nedėkingumo, tinginystės, persivalgymo, pornografijos, priekabumo... Tu gali būti išvaduotas iš įpročio neaukoti dešimtinės, nuolat leisti laiką prie televizoriaus ar lošti. Baimė bendrauti su kitais ar priimti svečius gali pasitraukti. Menkinantis požiūris į geras knygas ir muziką, abejingumas grožiui gali būti pakeistas. Gali būti pakeistas net ir jūsų polinkis pritaikyti pamokslus kam nors kitam. Jėzus Kristus atėjo į pasaulį, kad išgelbėtų mus nuo fatalizmo (tikėjimo lemtimi), kad mes nustotume sakyti: „Ech, toks jau aš esu.“

Kristaus dievotumo pratybos

Norėčiau pasakyti ką nors, kas padėtų jums kartu su manimi pajusti iššūkio kitais metais atsikratyti blogų įpročių jaudulį. Argi ne keista, kad fiziniai ir intelektualūs iššūkiai mūsų prote užsifiksuoja, o dvasiniai – ne, nors jie ir yra patys svarbiausi. Priimdami iššūkį nubėgti 15 kilometrų, nepralaimėti nė vienų sezono varžybų,  mokytis taip, kad vidurkis būtų aukštesnis nei 9, tapti įmonės, kurioje dirbate, viceprezidentu, tam galime skirti neįtikėtinai daug pastangų ir save disciplinuoti. Tačiau pasiūlius priimti iššūkį pakeisti įprotį nesimelsti, perdėtai pykti, būti nejautriam šeimoje, atsainiai šlovinti, neryžtingai skelbti Evangeliją, nuolat persivalgyti, dažnai pasitenkiname fraze: Dieve padėk man elgtis geriau, kurią ištariame prieš miegą, kai esam išsunkti pastangų įveikti kitus gyvenimo iššūkius.

Tačiau Kristus atėjo į šį pasaulį, kad įkurtų naujos rūšies „sporto salę“, kurioje ugdomas dievotumas. Jis sakė: Kūno lavinimas nedaug naudos duoda, o dievotumas viskam naudingas; jis turi esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadą (1 Tim 4, 8). Jei nubėgę 15 kilometrų ar numetę du kilogramus svorio jaučiatės gerai, tai Kristaus jėga nugalėję šėtoną ir išsivadavę iš nekenčiamos savo ydos jausitės šimtą kartų geriau! Šiais metais Dievo jums siunčiamas sveikinimo atvirukas Kalėdų proga yra dovanų kuponas asmeninei „sporto programai Jo Sūnaus sporto salėje“, kurioje galite atsikratyti daugiau „riebalų nuo savo nuodėmingų asmenybės vietų“, nei kada galėjote pasvajoti.

Kristaus malonė ir jėga visiems nusidėjėliams

1 Tim 1, 15 yra puiki Kalėdų žinios santrauka: Tikras žodis ir vertas visiško pritarimo, kad Kristus Jėzus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių. Jo nuolankus gimimas, klusnus gyvenimas, mirtis, prisiimant kitų kaltes, ir galingas prisikėlimas padengia Jo žmonių nuodėmes ir saugo mus nuo viso, kas gera ir brangu, praradimo ir nuo blogų, nemielų dalykų pančių.

Atkreipkite dėmesį į šių svarbių žodžių kontekstą. Tai asmeninis Pauliaus liudijimas apie tai, kaip jis pats buvo pakeistas. 12–13 eilutėse skaitome: Aš dėkoju mūsų Viešpačiui Kristui Jėzui, kuris <...> palaikė mane ištikimu, paskirdamas tarnavimui, nors anksčiau buvau piktžodžiautojas, persekiotojas ir akiplėša. Kodėl Kristus didžiausią bažnyčios persekiotoją išrinko būti svarbiausiu bažnyčios misionieriumi? Atsakymas labai aiškiai matomas 16 eilutėje. Jis tai padarė tam, kad jūs šį rytą galėtumėte suprasti Kalėdų žinią – nė vienas, kuris pasitiki Kristumi, nėra už galimybės pasikeisti ribų: Todėl ir buvo manęs pasigailėta, kad manyje pirmame Jėzus Kristus parodytų visą savo kantrybę, duodamas pavyzdį tiems, kurie Jį įtikės amžinajam gyvenimui. Kristus išsirinko didžiausią iš nusidėjėlių, kad parodytų jums šiandien, ką Jo malonė ir jėga gali padaryti jūsų gyvenime. Nemenkinkite Dievo malonės, sakydami, kad jūs negalite pasikeisti!

Paulius, kalbėdamas apie Kristaus jėgą, kuri jį, didžiausią nusidėjėlį, padarė didžiu apaštalu, vadina tai malone. Taip jis išaukština ne save, bet Gelbėtoją. Pokyčiai, kuriuos atneša Kalėdų žinia, visuomet yra dovana, tai niekada nėra atlygis. Šia dovana niekada negali būti giriamasi. Jos galima ieškoti tokiu pat būdu, kaip bejėgis, alkanas žmogus ieško maisto, ir ji gali būti priimta tikėjimu. Jos negalima užsitarnauti. Todėl jokie Dievo atnešami pokyčiai negali būti priežastis pasididžiuoti. Kuo panašesni į Kristų tampame, tuo labiau aukštiname Jį, o ne save.

Tai, ką Dievas padarė pirmųjų Kalėdų metu, ir tai, ką daro šiandien, atleisdamas ir keisdamas žmones, Jis darė ir daro iš visiškai nemokamos, beribės malonės, kad visi Jo žmonės pabaigtų savo gyvenimo paragrafą žodžiais, kurie užrašyti 17 eilutėje: Amžių Karaliui, nemirtingajam, neregimajam, vieninteliam išmintingajam Dievui tebūna garbė ir šlovė per amžių amžius! Amen. Mes išgelbėti iš nuodėmės ir padaryti teisiais ne tam, kad išpuiktume, bet kad Jis būtų pašlovintas. Ir tuomet, kai Dievo darbas mumyse bus baigtas, kai paskutiniąją dieną mes stovėsime Kristaus akivaizdoje tobuli, mes džiūgausime ne dėl savo vertės, bet su milijonu angelų giedosime: Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, priimti galybę ir turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą (Apr 5, 12). Tau garbė, Viešpatie! Amen.

http://www.desiringgod.org

vertė Viktorija Valatkaitė

Bendrinti: