AGONIJOJ

Agonijoj visus matei,
Nusėtus nuodėmėm, raupsais,
Kiekvieną širdį Tu lietei,
Pavirtusią žiedais šviesiais.
Agonijoj viltį apglėbęs,
Dvasia ir siela vis laikei,
Kad tie užgirstų, kam Tu liepęs, -
„Mylėkite“, sieloj šaukei... Agonijoj išpildęs valią -
Tu Tėvui pažadą davei -
Nerodei dieviškųjų galių,
Save už mus atidavei...
   

MEILE RENGĖ

Mirtis nugalėta, gyvybė laisva,
Lyg pasaka būtų graži ir laiminga,
Bet Viešpaties kraujo srovelė rausva
Mums kalba - per auką šiandieną džiaugsmingi.
Sutiko kentėti patyčias, skausmus,
Ir nugarą leido čaižyti lig kraujo,
Kad Jo karalystėn užgimęs žmogus
Pradėtų kvėpuoti laisvai, be apgaulės.
Ar matė kas nors JĖZAUS TĖVO akis?
Ar pajautė skausmą, SŪNUS, KURĮ KENTĖ?
Nežinome mes, gal dangus pasakys,
Kai žmogų paklydėlį Viešpats meile jau rengė...        


TIK KRYŽIUS

Tik kryžius man padės suprast
To švento Avinėlio auką,
Ir laikas širdyje atrast -
Tik Jėzaus kraujas visus saugo.

Tik meilė liejosi versmėm
Kartu su šventu krauju Jėzaus...
Mes neužpildysim giesmėm
To, kas pasauliui nešė šviesą.

Tik iškankintas veidas Jo
Bylos apie aukos didybę...
Einu prie kryžiaus - nėra Jo,
Jis prisikėlė, Jis - aukštybės(e).