Apgaubk mane savo malone

„Viešpats uždarė duris“ (Pradžios 7, 16).

 

Meilinga Dievo ranka uždarė Nojų arkoje, taip atskirdama jį nuo šio pasaulio. Išrinkimo durys atskiria mus nuo piktojo pasaulio. Mes nesame iš šio pasaulio, kaip ir mūsų Viešpats Jėzus buvo ne iš šio pasaulio. Mes negalime nuodėmiauti, pramogauti ir siekti to, ko daugelis siekia. Negalime žaisti Tuštybės mugės  gatvėse su tamsos vaikais, nes mūsų dangiškasis Tėvas atskyrė mus nuo jų. Nojus buvo uždarytas su savo Dievu. „Ateik į arką“, - toks buvo Viešpaties kvietimas, kuriuo Jis aiškiai parodė, kad nori gyventi arkoje su savo tarnu ir jo šeima. Taigi, visi išrinktieji gyvena Dieve ir Dievas juose. Laimingi, kuriuos Viešpats priima į tą patį būrį, kuriame yra dieviška Trejybė: Dievas Tėvas, Sūnus, Dvasia. Nepraleiskime pro ausis šio maloningo kvietimo: „Ateikite, mano žmonės, ateikite į savo kambarėlius, užsidarykite ir trumpam pasislėpkite, kol praeis rūstybė“. Nojus buvo uždarytas, kur joks blogis negalėjo jo pasiekti. Tvanas jį tik pakėlė lig dangaus, o vėjas tik plukdė ten, kur jis turėjo plaukti. Už arkos sienų buvo pražūtis, bet viduje – poilsis ir ramybė. Be Kristaus mes pražūsime, bet Kristuje Jėzuje būsime tobulai apsaugoti. Nojus buvo uždarytas arkoje ir net netroško iš jos išeiti. Taip ir tie, kurie yra Jėzuje Kristuje, yra Jame amžinai. Jie niekuomet nepasitrauks, nes amžina ištikimybė uždaro juos Jame, ir net pragaro piktasis neturi jėgų jų iš ten ištraukti. Kai Dovydo namų Valdovas uždaro langines, joks žmogus neįstengia jų atidaryti. Ir kai paskutinėmis dienomis Jis, kaip Namų Šeimininkas, pakils ir uždarys duris, veltui tie, kurie yra vien Rašto mokytojai, bels ir šauks: „Viešpatie, Viešpatie, atidaryk mums“. Tos pačios durys, kurios buvo atviros išmintingoms mergelėms, kvailosioms bus uždarytos amžinai. Viešpatie, apgaubk mane savo malone.

C. H. Spurgeon

 

Bendrinti: