.jpg)
Jis šaukia savąsias avis vardais... (Jn 10,3)
Kada supratau Jį baisiai neteisingai? (žr. Jn 20,11-18).
Galima labai gerai išmanyti mokymą, tačiau vis tiek nepažinoti Jėzaus. Žmogaus sielai gresia mirtinas pavojus, kai mokymo išmanymas tampa svarbesnis už Jėzų ir vengiama artimo rysšio su Juo. Kodėl Marija verkė? Mokymas jai reiškė ne daugiau nei žolė po kojomis. Iš tiesų, kalbant apie mokymą, bet kuris fariziejus būtų galėjęs Mariją visiškai apkvailinti, tačiau vieno dalyko jie niekaip negalėjo pajuokti – kad Jėzus iš jos buvo išvaręs septynis demonus (žr. Lk 8, 2). Vis dėlto Jo palaiminimai jai nieko nereiškė, palyginus su paties Jėzaus pažinimu.„...ji apsisuko ir pamatė stovintį Jėzų, bet nepažino, kad tai Jėzus... Jėzus jai sako: „Marija!“ (Jn 20,14,16). Vos Jam pašaukus Mariją vardu, ji tuojau pat suprato, kad su Kalbančiuoju ją sieja asmeniniai išgyvenimai. „Ji atsigręžė ir sušuko hebrajiškai: „Rabuni!“ (Jn 20,16).
Kada aš atkakliai abejojau? (žr. Jn 20, 24-29).
Ar abejojau kuo nors, kas yra susiję su Jėzumi? Galbūt kitų liudijama patirtimi, kurios pats dar nebuvau patyręs? Kiti mokiniai sakė Tomui: „Mes matėme Viešpatį!“ (Jn 20, 25). Tačiau Tomas abejojo ir sakė: „Jeigu aš nepamatysiu...nepatikėsiu“ (Jn 20, 25). Tomui reikėjo asmeninio Jėzaus prisilietimo. Niekuomet nežinome, kada Jis mus palies, tačiau taip nutikus, šie prisileitimai yra nenusakomai brangūs. Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ (Jn 20,28).
Kada savanaudiškai Jo išsižadėjau? (žr. Jn 21, 15-17)
Petras išsigynė Jėzaus Kristaus, prisiekdamas ir dievagodamasis (žr. Mt 26, 69-75), bet, nepaisant to, prisikėlęs Jėzus Petrui pasirodė vienam. Jėzus Petrą padrąsino asmeniškai, o tada padrąsino Jį viešai, visų akivaizdoje, o Petras Jam tarė: „Viešpatie...Tu žinai, kad Tave myliu“ (Jn 21,17)
Ar mane su Jėzumi Kristumi sieja asmeniniai išgyvenimai?
Vienas tikras mokinystės ženklas yra artima bendrystė su Juo – Jėzaus pažinimas, kurio niekas negali sudrebinti.
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
