„ Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Fil 4,6).
Mes jaudinamės dėl daug ko. Mums rūpi, kiek reikės mokėti už butą, kiek dar kils kainos, kokia bus mūsų pensija... Nerimaujame, ar užteksime pinigų, o kai pinigų turime, jaudinamės, kad nesugebėsime tinkamai su jais susitvarkyti. Jaudinamės, kad šis pasaulis prieš laiką pasieks savo pabaigą. Jaudinamės dėl savo šuns. Nerimaujame, jog vieną dieną sužinosime, kad jogurtas be riebalų iš tiesų buvo riebus, ir todėl priaugome svorio.
O dabar sąžiningai – ar Dievas išgelbėjo jus tam, kad nervintumėtės? Ar Jis mokytų jus vaikščioti tam, kad galėtų pažiūrėti, kaip pargriūsite? Ar Jis leistųsi prikalamas prie kryžiaus už jūsų nuodėmes, o tada nekreiptų dėmesio į jūsų maldas? Ne, tikrai ne! Negi Biblija iš mūsų juoktųsi sakydama: „Jis palieps savo angelams saugoti tave visur, kad ir kur tu eitum“ (Ps 91, 11)?
Aš irgi taip nemanau.
Iš Max Lucado knygos „Malonė šiai akimirkai“
_64x64_9de.jpg)
