Dvasinis ieškojimas

„Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?“ (Mt 7, 9).

 

Čia mūsų Viešpats pateikia maldos pavyzdį apie gerą vaiką, kuris prašo šio to gero. Apie maldą kalbame taip, tarsi Dievas mus išklausytų, nepaisant to, koks mūsų ryšys su Juo (žr. Mt 5, 45). Niekada nesakyk, kad ne nuo Dievo valios priklauso duoti tau tai, ko prašai. Neišsigąsk ir nenusivilk, bet sužinok priežastį, kodėl negavai ko prašei: sustiprink savo paiešką ir ištirk padėtį. Ar teisingi tavo santykiai su sutuoktiniu, su vaikais, su kolegomis? Ar šiuose santykiuose esi „geras vaikas“? Ar neturi Viešpačiui tarti: „Buvau irzlus ir sudirgęs, tačiau vis tiek noriu dvasinio palaiminimo“? Tada negali jų gauti ir turėsi be jų apsieiti, kol tavo nusistatymas nebus „gero vaiko“.

 

Priešinimąsi painiojame su pasišventimu ir ginčijamės su Dievu, užuot Jam pasidavę. Nenorime pažvelgti į įrodymus, kurie aiškiai rodo, kur mes klystame. Ar neprašiau, kad Dievas duotų man pinigų tam, kam noriu, o tuo pat metu nenorėjau kitam sumokėti to, ką buvau jam skolingas? Ar neprašiau Dievo laisvės, kai pats jos neduodu tam, kuris priklausomas nuo manęs? Ar nesutikau kam nors atleisti, o gal buvau tam žmogui negeras? Ar tarp savo giminių ir draugų gyvenau taip, kaip dera Dievo vaikui? (žr. Mt 7, 12)?

 

Esu Dievo vaikas tik būdamas gimęs iš naujo, o būdamas Jo vaikas, esu geras tik tuomet, kai „vaikščioju šviesoje“ (1 Jn 1, 7). Daugeliui mūsų malda tampa nereikšminga religine išraiška, mistinės ar emocinės bendrystės su Dievu reikalu. Visi puikiai mokame skleisti dvasinę miglą, kuri uždengia mūsų žvilgsnį, bet jei paieškosime įrodymų ir juos ištirsime, labai aiškiai pamatysime, kas negerai – draugystė, nesumokėta skola ar netinkamas nusistatymas. Nėra prasmės melstis, jei negyvename, kaip Dievo vaikai. O apie savo vaikus Jėzus sako: „Kiekvienas, kas prašo, gauna...“ (Mt 7, 8).

 

 

Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“

Bendrinti: