Esu Tavo vaikas

Aš myliu, Viešpatie, Tave
kaip nuolankus ir geras vaikas,
ir... kaip maištingas myliu aš Tave!..
Tai išsilieju kunkuliuojančia srove, 
tai nurimstu suvokęs – viskam yra ribos, saikas.
Kantrybės ir Tavos ramybės 
man kas akimirką taip reikia!..
Tavų minčių ir Tavo sielos šiluma
teprisipildo, Kristau, ir širdis mana.

***

Ar per pūgą, ar lietų,
su nauju drabužiu ar dėvėtu,
ar sėkmingas, palūžęs ir silpnas, ar sveikas,
aš priimtinas dangiškam Tėvui,
nes esu Jo branginamas, mylimas vaikas.
Ši mintis, šitas jausmas manęs nepalieka,
Ar suklupčiau per pūgą,
ar linksmai šokinėčiau per lietų...

***

„Tu niekada nebūsi vienas kelyje!“ – 
kasdien man Tavo meilė, Viešpatie, kartoja, 
todėl tikėjimas negęsta širdyje,
viltis ir džiaugsmas sielos kanklėm groja.

„Tu niekada nebūsi vienas kelyje!“
Kokia palaima, Dieve Tėve, tai žinoti.
Ramia širdim už tai aš nepaliausiu Tau dėkoti,
kaip Tavo vaikas – su Tavim – net sutemų apsuptyje.

***

...Ir tau, ir man tarytumei prie durų uždarytų 
kaip raktas būtinas tikėjimas,
kad ir vidur nakties regėtum rytą,
ir sausroje – sraunios versmės tekėjimą,
ir sausmedžio žydėjimą...

Kad neįmanomų dalykų apsupty
matytum viską susiklosčius pagal Dievo planą,
maldauk tikėjimo kaip dangiškosios manos
(ir leiski Jėzui pasirūpint ateitim),
nes vien tik tikinčioj širdy negęstanti viltis gyvena...

 

Bendrinti: