Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė – prieš žlugimą (Pat 16, 18).
Išdidieji žiūri į kitų trūkumus. Nuolankūs žmonės nuolatos suvokia savo dvasinį nevisavertiškumą.
Išdidieji kritikuoja ir lyg „per mikroskopą“ ieško kituose trūkumų, tačiau į savuosius žiūri „per teleskopą“. Nuolankieji užjaučia. Jie daug atleidžia, žinodami, kad ir jiems daug atleista.
Išdidūs žmonės yra arogantiški, į kitus žvelgia iš aukšto. Nuolankieji kitus mato aukščiau už save.
Išdidieji turi nepriklausomą, savarankišką dvasią. Nuolankieji supranta, kad jiems reikalingi kiti žmonės.
Išdidieji privalo įrodyti savo teisybę. Nuolankieji yra pasirengę atsisakyti teisės būti teisiu.
Išdidieji išsireikalauja savo teisių. Nuolankieji pasirengę atsisakyti savo teisių. Jie nuolankūs.
Išdidieji gina savo laiką, teises ir reputaciją. Nuolankūs žmonės aukojasi dėl kitų.
Išdidieji mėgsta, kai jiems tarnauja. Nuolankūs žmonės noriai patarnauja patys.
Išdidieji trokšta sėkmės. Nuolankieji supranta ištikimybės vertę ir siekia kitų žmonių pasisekimo.
Išdidieji siekia išaukštinimo. Nuolankieji pasirengę padėti, kad būtų pagerbti kiti.
Išdidžiųjų varomoji jėga – troškimas būti pripažintam ir gerbiamam. Nuolankieji jaučia savo „nevertumą“ ir džiaugiasi tik tuo, jog Dievas apskritai mato galimybę juos panaudoti.
Išdidieji nusimena, kai kitus pastebi (mato), o jų ne. Nuolankieji džiaugiasi, kai kitus giria.
Išdidžiųjų galvoje kirba mintis: „Šiai bažnyčios tarnystei pasisekė, kad jie gavo mane“. Jie galvoja apie tai, ką gali padaryti dėl Dievo. Nuolankieji galvoja: „Aš apskritai nenusipelniau jokios teisės tarnauti“. Jie žino, kad nieko negali pasiūlyti Dievui, išskyrus Kristaus gyvenimą per jų sudaužytus gyvenimus.
Išdidieji žmonės yra įsitikinę, jog daug žino. Nuolankieji yra nusižeminę suprasdami, kad jiems dar daug reikia sužinoti.
Išdidieji galvoja tik apie save. Nuolankieji apie save galvoja mažiausiai.
Išdidieji laiko kitus žmones per atstumą. Nuolankieji išdrįsta suartėti su kitu žmogumi, išdrįsta pamilti.
Išdidieji lengvai kaltina kitus. Nuolankūs žmonės jaučia atsakomybę ir lengvai pripažįsta savo padarytas klaidas.
Išdidieji yra neprieinami ir ginasi, kai juos kritikuoja. Nuolankieji taikiai ir romiai priima kritiką.
Išdidieji yra susirūpinę, ką apie juos galvoja aplinkiniai, jiems svarbu respektabiliai atrodyti, jie stengiasi apginti savo reputaciją ir įvaizdį. Nuolankieji yra natūralūs. Jiems svarbiau ne tai, ką apie juos galvoja kiti, o ką apie juos žino Dievas. Jie yra pasirengę sumenkinti savo reputaciją.
Išdidiesiems sunku papasakoti kitiems žmonėms apie savo dvasinius poreikius. Nuolankieji yra atviri ir skaidrūs aplinkiniams, kaip to ir nori Dievas.
Išdidieji stengiasi paslėpti savo nuodėmes. Toks yra jų savigynos instinktas. Nuolankieji kartą patyrę atskleistą nuodėmę, nesirūpina tuo, kas ką žino arba sužinos. Jiems nebaisu būti demaskuotiems – jie neturi ko prarasti.
Išdidiesiems sunku ištarti žodžius: „Aš buvau neteisus. Atleisk man“. Nuolankusis lengvai pripažįsta savo klaidas ir, jeigu tai būtina, siekia atleidimo.
Išdidieji žmonės, išpažindami nuodėmes, tenkinasi tik bendromis frazėmis. Nuolankieji, išpažindami savo nuodėmes, sugeba pripažinti konkrečias kaltes.
Išdidžiuosius jaudina jų nuodėmės pasekmės. Nuolankieji verkia dėl priežasčių, dėl jų nuodėmių šaknų.
Išdidieji gailisi dėl nuodėmės, juos liūdina faktas, kad apie tai sužinojo kiti. Nuolankieji sąžiningai ir be apsimetinėjimo atgailauja dėl nuodėmės ir visiškai jos atsisako.
Jeigu tarpusavio santykiuose įvyksta konfliktas arba nėra tarpusavio supratimo, išdidieji laukia, kol kiti prieis prie jų ir paprašys atleidimo. Nuolankieji, norėdami susitaikyti, parodo iniciatyvą. Jie eina prie kryžiaus. Skuba prie jo pribėgti pirmieji, net jeigu buvo neteisūs kiti.
Išdidieji save lygina su kitais ir laiko save vertais, kad juos gerbtų. Nuolankieji lygina save su Dievo šventumu ir pasitiki Jo gailestingumu.
Išdidieji nemato tikrosios savo širdies būklės. Nuolankieji vaikščioja šviesoje.
Išdidieji mano, kad jiems nėra dėl ko atgailauti. Nuolankieji supranta, jog turi nuolat atgailauti.
Išdidiesiems nereikia prabudimo, jie (tiesa) mano, kad prabudimo reikia visiems kitiems. Nuolankieji nuolat jaučia būtinybę „naujai“ susitikti su Dievu ir „naujai“ prisipildyti Šventosios Dvasios.
Parengta pagal www.ieshua.org
_64x64_9de.jpg)
