„Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi.
Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą“ (Gal 5, 1).
Dvasiškai mąstantis žmogus tau niekuomet neiškels reikalavimo: „Tikėk tą ir aną“; toks žmogus gali pareikalauti, kad savo gyvenimą priderintum prie Jėzaus standartų. Esame kviečiami tikėti ne Biblija, bet Tą, kurį Biblija apreiškia. „Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą” (Jn 5, 39-40). Esame šaukiami paskelbti laisvę kitų sąžinei, o ne atnešti laisvę jų mintims ir nuomonėms. Ir, jei patys esame laisvi Kristaus laisve, tą laisvę patirs ir kiti – laisvę, kuri atsiranda, suvokus absoliučią Jėzaus Kristaus valdžią ir vadovavimą.
Savo gyvenimą visuomet matuok vien Jėzaus standartais. Pasiduok Jo ir tik Jo jungui, ir visą laiką atidžiai žiūrėk, kad kitiems neužkrautum jungo, kuris nėra Jėzaus Kristaus. Dievui reikia nemažai laiko, kad priverstų mus liautis galvojus, jog visi, kurie pasaulį mato kiek kitaip negu mes, yra neteisūs. Dievo požiūris yra ne toks. Yra tik viena tikroji laisvė – Jėzaus laisvė, veikianti mūsų sąžinę ir įgalinanti mus daryti tai, kas teisinga.
Nebūk nekantrus kitų atžvilgiu. Prisimink, kaip Dievas elgėsi su tavim – kantriai ir švelniai. Tačiau niekuomet nebandyk sušvelninti Dievo tiesos. Tegu ji būna tokia, kokia yra, niekuomet dėl jos neatsiprašinėk. Jėzus sakė: „Eikite ir padarykite mano mokiniais…” (Mt 28, 19).
Jis nesakė: „Atverskite juos į mano mintis ir nuomones”.
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
_64x64_9de.jpg)
