Jėzus, kuris išgydė

Išgydytasis nežinojo, kas Jis…(Jono 5,13)

Sveikiems ir laimingiems metai greitai bėga, bet trisdešimt aštuoneri šio vargšo žmogaus ligos metai turėjo slinkti labai varginančiai ir lėtai. Todėl, kai jį, gulintį prie Betsaidos tvenkinio, Jėzus pagydė žodžiu, jis džiaugsmingai pajuto, kad pasikeitė. Lygiai taip pat ir  nusidėjėlis, paralyžuotas nevilties ir nuovargio, savaitėmis ir mėnesiais ilgėdamasis išgelbėjimo, greitai pajunta pasikeitimą, kai Viešpats Jėzus Kristus ištaria galingą žodį ir suteikia tikėjimo džiaugsmą ir ramybę. Pašalintas blogis yra per daug didelis, kad galėtų būti patrauktas nepastebimai; suteikta gyvybė per daug nuostabi, kad liktų neveiksni, o įvykęs pasikeitimas yra per daug nepaprastas, kad jo nepajustum. Tačiau vis dėlto tas vargšas žmogus nežinojo, kas buvo jo gydytojas. Jis nepažino to asmens: nieko nežinojo nei apie Jo šventumą, nei apie Jo pareigas, kurias Jis ėjo, nei apie tai, dėl ko Jis buvo siųstas tarp žmonių. Nieko nežinoti apie Jėzų gali ir širdys, pažinusios Jo kraujo jėgą. Negalime žmonių skubotai smerkti už žinių trūkumą. Kai matome sielą gelbstintį tikėjimą, turime tikėti, kad išgelbėjimas buvo dovanotas. Šventoji Dvasia žmones veda į atgailą daug anksčiau nei padaro juos dievotus; ir tas, kuris tiki tuo, ką žino, greit daug daugiau sužinos apie tai, kuo tiki. Tačiau nežinojimas yra blogis, nes tas vargšas žmogus nuo fariziejų patyrė daug vargo ir visai su jais negalėjo susitvarkyti.  Gera mokėti atsikirsti priešgynoms, bet mes negalėsime to padaryti, jei aiškiai nesuprasime ir nepažinsime Viešpaties Jėzaus. Tačiau ne tik jo negalia, bet ir nežinojimas buvo pagydytas. Viešpats aplankė jį šventykloje,  ir po šio maloningo susitikimo jį galima buvo sutikti liudijantį, kad „tai buvo Jėzus, kuris jį išgydė“.

Viešpatie, jei Tu išgelbėjai mane, parodyk man save, kad aš galėčiau skelbti Tave žmonių sūnums.

C. H. Spurgeon