„Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią“ (Pat 15, 13).
Sukrovusi pirkinius į bagažinę, ėmiau lėtai važiuoti iš aikštelės. Staiga tiesiai prieš mane išdygo kažkur skubantis žmogus. Aš smarkiai paspaudžiau stabdžius ir, stebuklingai išvengusi susidūrimo, sustojau. Tik tada jis mane pastebėjo ir iš išgąsčio išvertė akis. Tą akimirką man dingtelėjo mintis, kad aš galiu pasirinkti vieną iš dviejų: taip pat piktai išsprogdinti akis arba atleisti ir nusišypsoti. Aš nusišypsojau.
Jo veide pasirodė palengvėjimas, o pakildami lūpų krašteliai atsiliepė į šypseną.
Patarlių knygoje pasakyta: „Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią“ (Pat 15, 13). Ar tai reiškia, jog mes turėtume linksmai šypsotis, kai nusiviliame ar susiduriame su mums gyvenime iškylančiais nemalonumais? Žinoma, ne. Būna laikas, kai reikia liūdėti, sielotis ir net supykti, jeigu patiriame neteisybę. Tačiau dažnai kasdieniame gyvenime šypsena suteikia palengvėjimą ir viltį.
Pagrindinė patarlės mintis, kad širdies būklė atsispindi veide. „Linksma širdis“ yra patenkinta, kupina ramybės ir dėkingumo. Turėdami tokią širdį, mes su gera šypsena galėsime sutikti netikėtus sunkumus, ir ji paskatins kitus ieškoti vilties ir ramybės Dieve.
Brangus Tėve, padaryk mano širdį linksmą, kai aš susitiksiu su žmonėmis, kad aš galėčiau pasidalinti su jais savo viltimi ir ramybe, kurie ateina iš Tavęs.
„Todėl guoskite ir statydinkite vieni kitus...“ (1Tes 5, 11).
