Malonė suteikta

                                                                                                                                  Pixabay.com nuotrauka

 „Jam davė mira atmiešto vyno, bet Jis negėrė“ (Morkaus 15, 23).

Šis faktas, kad Gelbėtojas atsisakė vyno, atmiešto mira, slepia auksinę tiesą. Dievo Sūnus, dar prieš ateidamas į šį pasaulį, žvelgė į žemę iš dangaus aukštybių ir išmatavo visų žmogaus nelaimių gylį. Jis pasvėrė, kokią agoniją Jam reikės iškentėti ir nė truputėlio jos nepalengvino. Jis pasiryžo paaukoti tinkamą, atperkančią auką, nueiti visą kelią – nuo aukštybių iki žemiausių vietų, nuo didžiausios šlovės iki skausmingiausio kryžiaus vargo. Ši mira atskiesta vyno taurė būtų suteikusi Jam migdomąjį poveikį, kiek palengvinusi Jo kančios skausmą ir todėl Jis jos atsisakė. Jis nenorėjo nė trupučio sumažinti visų skausmų, kuriuos buvo pasirinkęs iškentėti dėl savo žmonių.

Kaip dažnai mes skubame atsikratyti mus geliančio skausmo! Skaitytojau, ar esi irzliai ir uoliai meldęsis, kad būtum išlaisvintas nuo varginančio darbo ar kančios? Štai apvaizda atėmė iš tavęs tai, kas tau brangiausia. Krikščioni, jei tau būtų pasakyta: „Tavo mylimųjų gyvenimas neatneš Dievui šlovės“, - ar galėtum Jam atsakyti: „Tebūnie Tavo valia“? Nuostabu, jei sugebėtume pasakyti: „Mano Viešpatie, jei kentėdamas aš pagerbsiu Tave ir artimųjų netektys atneš Tau šlovę, tebūnie taip. Jei tokiu būdu Tau gali kilti šlovė, aš galiu atsisakyti šitų palaiminimų“.

O, kad vis labiau panašėtume į Viešpatį, su džiaugsmu dėl Jo iškęstume sunkumus, noriai išsižadėtume savęs ir įvairių malonumų, jei tai trukdo įvykdyti mums Jo paskirtą darbą.
Tam reikia didelės malonės.
Ji yra suteikta.

 

Iš C. H. Spurgeon knygos „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“

 

Bendrinti: