Netrikdomas santykis

„Tą dieną jūs prašysite mano vardu… juk pats Tėvas jus myli…“(Jn 16, 26-27)

„Tą dieną jūs prašysite mano vardu...“, tai yra mano prigimtimi. Ne „naudositės mano vardu tarsi kokiu burtažodžiu“, bet „būsite tokie artimi su manimi, kad būsite su manimi viena“. „Tą dieną“ yra ne kokia kito gyvenimo diena, bet diena, kuri yra čia ir dabar. „...juk pats Tėvas jus myli“ – Tėvo meilė yra įrodymas, kad mūsų sąjunga su Jėzumi yra visiška ir išbaigta. Mūsų Viešpats nesako, kad mūsų gyvenime nebebus jokių išorinių sunkumų ar netikrumų, Jis sako, kad lygiai kaip Jis pažįsta Tėvo širdį ir protą, taip ir mes būsime Jo pakylėti į dangiškas vietas per Šventosios Dvasios krikštą, kad Jis mums galėtų apreikšti Dievo mokymą.

„...jei tik prašysite Tėvą mano vardu...“(Jn 16,23). „Ta diena“ tai ramybės bei Dievo ir Jo šventojo netrikdomo santykio diena. Lygiai kaip Jėzus stovėjo nesuterštas ir tyras savo Tėvo artybėje, taip ir mes per Šventosios Dvasios krikšto didžią galią ir paveikumą galime būti pakylėti į tą santykį: „... kad jie būtų viena, nes mes esame viena“ (Jn 17,22).

„Jis duos tai jums“ (Jn 16,23). Jėzus sakė, kad dėl Jo vardo Dievas atpažins mūsų maldas ir į jas atsakys. Koks didis iššūkis ir kvietimas – melstis Jo vardu! Per Jėzaus prisikėlimo ir įžengimo į dangų galią ir per Jo siųstąją Šventąją Dvasią, galime būti pakylėti į tokį santykį. Atsidūrę tokioje nuostabioje padėtyje, patekę ten dėl Jėzaus Kristaus, galime melstis Dievui Jėzaus vardu – Jo prigimtimi. Tai dovana, mums duota per Šventąją Dvasią, ir Jėzus sako:„... jei tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis duos tai jums“. Jėzaus Kristaus galia ir jėga išbandoma ir patvirtinama Jo paties žodžiais.

Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“