.jpg)
Viešpats yra mano Ganytojas,-
man nieko netrūksta ...
Jis atgaivina mano gyvastį,
veda teisumo takais kaip dera Jo vardui.
Psalmė 23, 1.3
Kai kurie tikėjimo kelionę eina iki Kalėdų, Jėzaus gimimo. Staiga jie žvelgia į tuos mielus paveikslėlius su Jėzaus atvaizdu, tuo mažu kūdikėliu ant Marijos rankų, ir nesupranta, kodėl šis gimimas taip labai švenčiamas. Kalėdos yra labai gražu, bet... po to nusigręžiama į kitus dalykus.
Kai kurie eina iki krikštynų. Jie krikštijasi sąmoningai, nes nori tapti krikščionimis. Jie supranta, jog tai tik išorinis ženklas, rodantis stovėjimą po Jėzaus vėliava. Bet tada taip ir liekama stovėti, žmonėms to pakanka.
Kai kurių tikėjimo kelionė tęsiasi iki Komunijos ar Sutvirtinimo Sakramentų. Tai taip vadinama jų tikėjimo baigiamoji šventė, nuo tol prasideda tikras gyvenimas.
O kai kurie ateina iki Kryžiaus. Jie suvokia, jog jų nuodėmės bus atleistos ir jie dėkingi Jėzui už auką. Vis dėlto toliau jie nenueina.
Kai kurių tikėjimo istorija tęsiasi iki Velykų. Jie pasinaudoja atleidimu ir suvokia, kad Jėzus mirė ir prisikėlė už juos. JIS būna šalia, kuomet šie miršta ir padeda nugalėti mirtį.
Kai kuriems tikėjimo kelionė trunka iki žengimo į dangų. Jėzus įžengė į dangų ir jau nebėra mielas kūdikėlis, o galingas dangaus ir žemės Karalius. JIS atstovauja jiems maldose. Ir JIS vėl ateis teisti pasaulio bei pasiimti išgelbėtųjų. JIS yra Viešpats!
O kai kurie žengia dar vieną žingsnį į priekį, iki Sekminių. Ant jų išsilieja Šventoji Dvasia. Jėzus siunčia ją, kad ši užbaigtų JO darbus žemėje, tikinčiuosiuose. Šie žmonės prisipildo Džiaugsmo ir Ramybės Dvasios. Jie atsidavę tikėjime, bet vis dėlto po keletos žingsnių sustoja.
Juos tai pernelyg vargina! Ligi šiol Dievas viską darė. Jiems tereikėjo pritarti ir pasinaudoti. Vis dėlto Dievas pradeda jiems ir su jais kartu dirbti. JIS daugiau nebenori dirbti už juos, bet nori, kad jie patys ką nors padarytų. Tačiau žmonės nenori keistis, jie tik nori mėgautis maloniais šlovės laikais! Jie nenori išlįsti į pilną kaltės bei nemeilės pasaulį! Ir jie lieka stovėti.
Dievas išlaisvins juos nuo naštų ir ydų. Visgi jie pasimėgaus savo laisve, bet nesileis perkeičiami. Nes tada skauda! Jie nenori būti nuolankūs bei atsiprašinėti kitų. Jie ir toliau norėtų prižiūrėti bei maitinti savąjį "Aš".
Tik keletas nori eiti tolyn. Ir per juos Viešpats keičia pasaulį. JIS panaudoja jų pasitikėjimą ir pasiaukojantį atsidavimą bei pripildo juos savosios jėgos.
Kur esi tu? Ar žengi kartu?
Jėzau, aš visas priklausau tik Tau! Aš noriu atsiverti ir eiti kartu su Tavimi. Įsikibęs į Tavo ranką esu saugus, Tu vedi mane teisingais keliais Tavo vardu!
https://franklietuva.wordpress.com/
