Siekiant tyros širdies

Jėzus atsakė: „Ar ir jūs dar nesuprantate?! Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai.Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas neplautomis rankomis žmogaus nesuteršia“ (Mt 15, 16 - 20)

<...> Eilutėse apie žmogaus širdį Viešpats sako, kad ji yra tikrasis visų nuodėmių ir susitepimo šaltinis. Fariziejai mokė, kad šventumas priklauso nuo valgymo ir gėrimo, nuo kūno apiplovimo ir apsivalymo. Jie teigė, kad visi, besilaikantys sugalvotų tradicijų, yra tyri ir švarūs net paties Dievo akyse. O tie, kurie jų nepaiso, - netyri ir susitepę. Viešpats atmeta šią apgailėtiną doktriną, savo mokiniams parodydamas, kad tikrasis susitepimas ateina ne iš išorės, bet iš žmogaus vidaus. „Iš širdies, - sako Jis, - išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, piktžodžiavimai. Šitie dalykai suteršia žmogų“. Tam, kuris nori tinkamai tarnauti Dievui, reikia kur kas daugiau nei kūno apsivalymo. Jis privalo siekti, kad jo širdis būtų tyra.

Kokį siaubingą žmogaus prigimties paveikslą čia piešia Tas, kuris „žino, kas yra žmogaus viduje“! Kokį baisų mūsų širdyse tūnančių dalykų sąrašą Jis čia išvardija! Tai tikras blogio sėklų sąrašas, esantis giliai kiekviename iš mūsų ir galintis bet kuriuo metu suviešėti. Ką gali pasakyti išdidieji ir teisuoliai, skaitydami tokią ištrauką? Viešpats čia nekalba apie kokius nors plėšikus ar žmogžudžius, o tiksliai ir teisingai apibūdina visų žmonių širdis! O, kad Dievas suteiktų mums išminties, kad galėtume gerai visa tai apmąstyti ir įgyti išminties!

Kiekvienas iš mūsų laikykimės tvirtos nuostatos, kad svarbiausias tikėjimo dalykas turi būti mūsų širdžių būklė. Nepasitenkinkime tuo, kad reguliariai lankome bažnyčią, laikomės išorinių religijos apeigų. Žvelkime giliau, trokškime, kad mūsų širdis būtų teisi prieš Dievą (Apd 8, 21). Teisi širdis - tai Kristaus krauju apšlakstyta, Šventosios Dvasios atnaujinta, tikėjimo apvalyta širdis. Nenurimkime tol, kol Šventoji Dvasia mums paliudys, jog Dievas sukūrė mums tyrą širdį ir visa padarė nauja (Ps 51, 10; 2 Kor 5, 17).

Pagaliau kiekvienas laikykimės tvirtos nuostatos „su visu stropumu saugoti savo širdis“ per visas gyvenimo dienas (Pat 4, 23). Net ir Dievo atnaujintos, jos silpnos. Net ir mums atradus naująjį „aš“, jos apgaulingos. Niekada nepamirškime, kad didžiausias pavojus kyla iš mūsų vidaus. Pasaulis ir velnias kartu sudėjus negali pridaryti tiek žalos, kiek mūsų pačių širdys, jei nebūsime budrūs ir nesimelsime. Laimingas tas, kuris kasdien prisimena Saliamono žodžius: „Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas <...>“ (Pat 28, 26).

(Ištrauka iš knygos „Evangelijos pagal Matą apmąstymai“)