„...parašyta: „Būkite šventi, nes aš esu šventas“ (1Pet1,16)
Privalome sau nuolat priminti apie gyvenimo tikslą. Mums skirta ne laimė, ne sveikata, bet šventumas.
Šiandien turime pernelyg daug troškimų ir interesų, kurie ryja ir eikvoja mūsų gyvenimą. Daugelis jų gali būti teisingi, kilnūs ir geri, vėliau jie gali ir išsipildyti, tačiau šiuo metu Dievas turi sumenkinti jų svarbą mums. Vienintelis tikrai svarbus dalykas – ar žmogus priims Dievą, Kuris padarys jį šventą. Žmogaus santykis su Dievu privalo būti teisingas bet kokia kaina.
Ar tikiu, kad man reikia būti šventam? Ar tikiu, kad Dievas gali įeiti į mane ir padaryti mane šventą? Jei savo pamokslais įtikinsi mane, kad esu nešventas, pasipiktinsiu tavo pamokslavimais. Evangelijos skelbimas sukelia stiprų pasipiktinimą, nes ji ir yra skirta mano nešventumui atskleisti, tačiau ji taip pat manyje pažadina ir stiprų ilgesį bei troškimą. Dievas žmonijai yra numatęs vienintelį likimą – šventumą. Vienintelis Jo tikslas – kurti šventuosius. Dievas nėra kažkokia amžina laiminimo mašina, skirta žmonėms naudotis, ir atėjo Jis mūsų gelbėti ne iš gailesčio, Jis atėjo mus išganyti, nes mus sukūrė šventus. Atpirkimas per Kristaus Kryžių reiškia, kad Dievas per Jėzaus Kristaus mirtį gali sugrąžinti mane į tobulą vienovę su savimi, ir šioje vietoje nebeliks nė pėdsako, kas mudu skyrė.
Niekuomet netoleruok – iš gailesčio sau ar kitiems – jokių įpročių, kurie nedera su šventu Dievu. Šventumas reiškia visišką tyrumą vaikščiojant Dievo akivaizdoje, kiekvienas iš tavo burnos išeinantis žodis ir kiekviena mintis tavo galvoje – kiekviena tavo gyvenimo smulkmena neišvengs įdėmaus paties Dievo žvilgsnio. Šventumas nėra tiesiog tai, ką man duoda Dievas, tačiau tai, kas Dievo man duota ir pasireiškia mano gyvenime.
Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“
_64x64_9de.jpg)
