Veidrodis

Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje (Jok 1,23.)

Anomis dienomis veidrodį atstojo gerai nupoliruotas žalvario lakštas. Veidrodis – labai įdomus daiktas. Čia jis naudojamas kaip Dievo žodžio simbolis. Žvelgdamas į veidrodį jūs matote savo atvaizdą – regite save tokį, koks iš tikrųjų esate.

Galbūt kas nors pastebėjote, kad vienuose portretuose Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln) vaizduojamas su karpa ant skruosto, o kituose – be karpos. Vienas dailininkas, kuriam buvo pavesta nutapyti Linkolno portretą, niekaip negalėjo parinkti jam tinkamos pozos. Jis prašė: ,,Prezidente Linkolnai, gal malonėtumėte atsisėsti štai ten?“ Tuomet perkeldavo savo molbertą į kitą vietą ir vėl prašydavo prezidentą pasisukti kitaip. Linkolnas ėmė šypsotis, perpratęs dailininko ketinimus. Šis bandė pasodinti Linkolną taip, kad nesimatytų jo karpos. Galiausiai jam tai pavyko, ir jis tarė: ,,Na, prezidente, kaip norėtumėte, kad jus nutapyčiau?“ Linkolnas atsakė: ,,Tapykite mane tokį, koks esu – su karpa ir visa kuo“.

Tokia ir veidrodžio paskirtis; jei turite karpą, jis parodys ir ją. Štai kodėl daugelis mūsų nemėgstame dažnai žiūrėti į veidrodį. Dievo žodis parodys jus tokį, koks esate.

,,Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris stebi savo gimtąjį veidą veidrodyje“. Kas nors pasakys: ,,Manau, čia turėtų būti paminėta moteris“. Moterys dažniausiai nešiojasi su savimi veidrodėlį, kad bet kada galėtų pasitaisyti plaukus ar pasidažyti lūpas.
O kaip vyrai? Ar jie žvalgosi į veidrodį? Vyrai ne mažesni savimylos. Vyras nori būti tikras, kad jo kaklaraištis nepakrypęs į šoną, o plaukai sušukuoti. Šiandien tiek vyrams, tiek moterims rūpi jų išvaizda. Veidrodis atskleidžia mūsų trūkumus.

Deja, kartais žmogus mato veidrodyje savo ydą, bet nesiima jokių veiksmų.

John Vernon McGee