Visiškas viešpatavimas

 „...mirtis jau nebeturi Jam galios. ... o kad (Jis) gyvena – gyvena Dievui. Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje“ (Rom 6, 9-11).

Amžinasis gyvenimas kartu. Amžinasis gyvenimas yra gyvenimas, kurį Jėzus Kristus parodė tapęs žmogumi. Ir būtent šis gyvenimas, o ne koks jo atkartojimas, aiškiai pasireiškia mūsų mirtingame kūne, kai atgimstame iš naujo. Amžinais gyvenimas nėra dovana nuo Dievo, amžinasis gyvenimas yra Dievo dovana. Jėga ir galia, kurios taip aiškiai buvo matomos Jėzuje, Dievo malone pasirodys ir mumyse, kai tik priimsime galutinį ir paveikų sprendimą dėl nuodėmės.

„Bet kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite Jos galybės...“ (Apd 1, 8) – galybę ne kaip dovaną nuo Šventosios Dvasios; toji galybė yra Šventoji Dvasia, o ne kažkas, ką Ji mums duoda. Jėzaus gyvenimas tampa mūsų gyvenimu dėl Jo Kryžiaus, kai tik nusprendžiame būti kartu su Juo. Jei sunku susitaikyti su Dievu, taip yra todėl, kad nenorime priimti ryžtingo sprendimo dėl nuodėmės. Tačiau sprendimą priėmus, tuojau pat užplūsta Dievo gyvenimo pilnatvė. Jėzus atėjo, kad teiktų mums neišsenkamą gyvybę – „idant būtume pripildyti visos Dievo pilnatvės“ (Ef 3, 19). Amžinasis gyvenimas niekaip nesusijęs su laiku. Tai gyvenimas, kurį Jėzus gyveno, būdamas čia žemėje, o vienintelis gyvybės Šaltinis yra Viešpats Jėzus Kristus.

Net silpniausias tikintysis gali patirti Dievo Sūnaus dieviškumo galią, kai noriai „pasileidžia“. Tačiau bent menkiausia pastanga „įsitverti“ į mažiausią savo galios dalelę vien sumenkins mumyse glūdinčią Jėzaus gyvybę. Turime nuolat pasileisti, ir lėtai, bet užtikrintai mus užplūs didžioji Dievo gyvenimo pilnatvė, persmelkdama kiekvieną mūsų kūno ląstelę. Tada Jėzaus valdžia mumyse taps beribė ir žmonės pamatys, kad esame su Juo.

 

Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“

Bendrinti: