Apie 33 m. po Kr. Kepino vidurdienio saulė. Buvo ramu. Alinančiame karštyje net paukščiai nečiulbėjo. Kleopas nuspyrė nuo dulkėto kelio sudžiūvusį grumstą, giliai įkvėpė ir sunkiai išpūtė orą. Prisimerkęs migloje jis vos įžvelgė kito kalno keterą. Už kelių mylių Emausas – namai. Sutemos užklups dar kelyje. Jie būtų palikę Jeruzalę anksčiau – šiaip ar taip, eiti reikia septynias mylias, – bet sutrukdė rytiniai įvykiai, norėjosi sužinoti ką nors konkrečiau. Emausas nebuvo prašmatnus miestas, tačiau šiandien į jį tiesiog traukė. Pačios kojos nešė bet kur – toliau nuo Jeruzalės su jos ūžaujančia minia, romėnų kohortomis ir valdytoju Poncijum Pilotu.
Slogias Kleopo mintis grąžino į dabartį suirzusio bendrakeleivio pakartotas klausimas. Jiedu aptarinėjo kelių pastarųjų metų įvykius, kol, atrodė, nebeliko apie ką kalbėti. Kleopas jautėsi ne tik pavargęs, bet ir sukrėstas viso to, kas nutiko Jeruzalėje. Per tas dienas gyvenimas iškėlė daugiau klausimų, negu davė atsakymų.
Leidžiantis nuo kalno, kelias užsisuko. Ten jie ir sutiko nepažįstamąjį.
Po kelių valandų, tą pačią dieną, tą pačią naktį, kai jiedu perkaitę ir suplukę stovėjo priešais draugus Jeruzalėje – į kurią strimgalviais pargrįžo, – nė vienas neįstengė deramai paaiškinti, kaip prie jų prisiartino nepažįstamasis. Iš pradžių Kleopas manė, kad tas žmogus išniro iš didelio akmens šešėlio, bet jo draugas aiškino kitaip. Galiausiai jie taip ir liko netikri, iš kur atėjo nepažįstamasis. Kleopas užsikirsdamas pralemeno, kad jis „tiesiog pasirodė“. Tokią nuomonę palydėjo keletas pašaipių replikų apie kaitrą ir pernelyg skaisčią saulę.
Vis dėlto vienas dalykas jiems nekėlė abejonių. Nepažįstamasis turėjo tą senąjį knygų rinkinį – Bibliją – ir, pradėjęs nuo pat pradžių, neįtikėtinai prasmingai ją paaiškino. Jo mokymas išsklaidė visą liūdesį ir abejones. Taip sujaudinti naujojo supratimo, jie visą kelią skubėjo atgal į Jeruzalę papasakoti draugams apie nepažįstamąjį. Jų draugams juk irgi reikėjo išgirsti žinią, kurią Kleopas su savo bendražygiu išgirdo kelyje į Emausą.
------------
Tai – ištrauka Johno R. Crosso knygos „Nepažįstamasis kelyje į Emausą“. Apie tai ir yra ši knyga. Kad aiškiai suprastume Biblijos žinią, pasielgsime kaip nepažįstamasis – pradėsime nuo pat pradžių.
Kas buvo tas Žmogus? Ką Jis skelbė?
Ji vadinta „neteisingiausiai suprasta knyga istorijoje“.
Jos vardu buvo kariaujami kartai, ji sukeldavo skandalus, jos žodžiu buvo kuriama ir perkuriama politika. Teologai ją ir gynė, ir plūdo. Skeptikai – irgi. Būdamas paprastas žmonijos narys, greičiausiai ir jūs susidūrėte su painiava dėl Biblijos. Išlieka klausimas: „O ką jis sako iš tikrųjų?“
Šioje knygoje aiškiai ir logiškai aiškinamos svarbiausios Biblijos temos. Užuot susitelkęs į vieną dalį ir ignoruodamas visumą, – autorius chronologiškai susieja visą tekstą į vieną didžią visuotinę dramą, žvelgdamas į įvykius iš perspektyvos tų, kurie juose dalyvavo. Rezultatai išėjo kartais komiški, kartais bauginantys – bet visada teksto atžvilgiu teisingi.
Perskaitę galbūt patikėsite Biblijos tiesa kaip niekada anksčiau. Galbūt nuspręsite netikėti. Autoriaus objektyvumas leidžia apsispręsti jums.
„Nors aš lankau bažnyčią daugiau kaip 30 metų, Bibija man niekada neturėjo jokios prasmės. Tai tebuvo pluoštas atskirų istorijų. Dabar jos visos susijungia aiškiai ir logiškai. Tai tikrai neįtikėtina.“
Johnas R. Crossas rašo remdamasis žiniomis, kurias sukaupė visą gyvenimą studijuodamas Bibliją. Be to, jis turi didelę kelionių ir gyvenimo užsienyje patirtį. Johnas su savo šeima yra iš Kanados.
Knygą galima įsigyti internetiniame Krikščioniškajame knygyne ir Reformatų knygyne.
_64x64_9de.jpg)
