Apie Ukrainą kitaip

Šiuo įtemptu laiku, kai pasaulyje tvyro ekonominis nestabilumas, o visai šalia mūsų, Ukrainoje, karinė įtampa, neišeina atsitraukti nuo įvykių eigos - nesidomėti, ką rašo žiniasklaida, nesekti, kaip toliau klostosi įvykiai Ukrainoje.Nors nemėgstu kapstytis politikoje, bet šiuo metu vykstantys perversmai priverčia suklusti net pasyviausią ausį. O mes Ukrainoje turime ir giminių - mano tėvo pusbrolis su dviem sūnumis ir jų šeimos gyvena Kirovohrade. Vienas iš jų yra kariškis, turintis majoro laipsnį. Matant, kokia šalyje tvyro įtampa, girdint, kad į savanorių gretas užsirašo tiek daug vyrų, kad ukrainiečių kariuomenė neturi net tiek ginklų jiems apginkluoti, negali išlikti ramus ir nepergyventi dėl netoliese esančios šalies likimo.

Tačiau pastebiu, kad per didelis susikoncentravimas į įvykius atveria kelią baimei ir netikėjimui. Turime nukreipti savo žvilgsnį į Dievą ir nepasiduoti panikai. Man šiandien itin rūpi, kaip šiuo metu gyvena Ukrainos bažnyčios. Žvelgdama į Ukrainos bažnyčias matau, kad tikintieji tvirtai pasitiki Dievu, nepasiduoda panikai. Ačiū Dievui už tai!

Neseniai internete „pagavau“ vienos didžiausių Ukrainoje bažnyčių, dvasinio centro „Atgimimas“, susirinkimo tiesioginę transliaciją. Bažnyčią, kurios pastorius yra Vladimiras Muntianas, lanko keli tūkstančiai tikinčiųjų, ir kiekvieną sekmadienį į Dievo karalystę gimsta pulkas naujų tikinčiųjų. Pastoriaus žmona, kviesdama žmones į naktinę maldą, kalbėjo:

„Jėzus sako, kad mes esame žemės druska ir pasaulio šviesa. Druska suteikia maistui skonio. Tu esi tas, kuris kito gyvenimui suteiki skonio! Tu esi pašauktas, kad tamsa iš šio pasaulio trauktųsi, esi pašauktas apšviesti kitų gyvenimą! Šėtonas meluoja, kad tu dar nepakankamai subrendęs nešti šviesą. Tačiau net jei tik šiandien gimei į Dievo karalystę, tu jau gali nešti į pasaulį šviesą. Te šėtonas niekada tavęs nesustabdo, rodydamas tau tavo trūkumus. Tu esi žemės druska ir pasaulio šviesa! Netikintys žmonės bijo ateities - mirties, ligų, įvairių situacijų gyvenime, ir ta baimė dar labiau sustiprėja, kai situacija tampa nestabili. Bet mes turime atnešti žmonėms viltingą ateities, kuri pilna gyvenimo, laukimą! Prašykime, kad Dievas naudotų mus šioje situacijoje, kurioje yra mūsų šalis. Tikėjimu matykime Ukrainą laimingą, matykime daugybę į Dievo karalystę išgelbėtų žmonių! Tikėkime, kad ateis laikas ir mūsų fizinės akys matys tai, dėl ko šiandien meldžiamės!“

Didžiuliame ekrane atsirado Ukrainos žemėlapio vaizdas ir žmonės, tiesdami į jį rankas, laimino savo šalį. Salę kaip lavina užliejo šėtono darbus griaunanti tikėjimo malda. Po to susikibę už rankų jie visi meldė, kad Ukrainoje kiltų prabudimas.

Matydama jų tikėjimą, negalėjau sulaikyti ašarų.

Stebėdami įvykius Ukrainoje, nepamirškime ir ten esančių tikinčiųjų. Matydami jų tikėjimą, pasimokykime ir būkime patys sustiprinti.