Dievas ir nepaaiškinamas blogis

Paprastai žmonės samprotauja taip, kad jei Dievas yra, Jis turi būti geras. Bet čia iškyla sunkiai išsprendžiamas klausimas - jei Dievas yra, ir Jis geras, kodėl pasaulyje tiek daug blogio? Gilinantis į problematiką, padėtis darosi tokia sudėtinga, kad reikia pasirinkti arba viena, arba kita, nes vienas teiginys panaikina kitą.

Daugiau nei prieš pusę metų internete skaičiau tragišką istoriją apie Bilą Zelerį (Bill Zeller), jauną ir talentingą programuotoją. Jis pasitraukė iš gyvenimo, o savo atsisveikinimo laišką paskelbė viename populiariausių technologijoms skirtų tinklalapių. Dar būdamas darželyje B. Zeleris patyrė seksualinį ir psichologinį smurtą, pastūmėjusį jį į žiaurų poelgį prieš save ir artimuosius. Atvirame laiške jis išsakė neapykantą Dievui ir savo tėvams, fundamentaliems krikščionims. Kai kurie straipsnio komentatoriai kaltino jį, kiti - religiją, o aš norėjau pasimokyti iš tėvų klaidų. Tačiau tokio gyvenimo negalima paaiškinti. Net ir kalbant apie tėvų skausmą, kad ir kokias klaidas jie padarė nesuprasdami sūnaus padėties, manau, jie to nenusipelnė. Šis greitai pasaulio užmarštin nusistūmęs gyvenimo likimas, kaip ir tūkstančiai kitų, atrodo beprasmiškas.

Jei Dievas yra, kaip paaiškinti blogį? Loginė problema nėra tokia opi, kol blogis tėra tariamas. Protauti paprasčiau, kol apie blogį mąstome tik, kaip apie svetimą skausmą. Tačiau, jei mes patys esame blogio aukos, o ypač sunkaus, nepaaiškinamo ir betikslio, mūsų gyvenimus paženklina žaizdos. Kiekvienas netikras ir nepakankamas atsakymas gali stipriai užgauti. „Dievas yra geras" - mintis priimtina socialiai prisitaikiusiam, įgaliam, nepatyrusiam didelių nelaimių nūdienos žmogui. Jei atidėsime aktyvųjį netikėjimą, daugeliui patinka girdėti, kad Dievas jų atžvilgiu yra gerai nusiteikęs. Apie Dievo gerumą darosi sunku kalbėti nelaimės akivaizdoje.

Iš pažiūros daugeliui lengviau tikėti, kad Dievas valdo tik tai, kas yra gera. Jei Dievas valdo ir blogį, kaip Jis gali likti geras?

Tačiau Biblija atskleidžia, kad Dievas valdo ne tik gerus dalykus, bet ir visas blogio apraiškas. Dievas valdo ir tai, kas yra bloga. Pažvelkime į tris Šventojo Rašto citatas, kurias šioje temoje išskiria Bruce Ware (Bruce A. Ware, „Big Truths for Young Hearts").

1) Supraskite, kad Aš esu vienas ir šalia manęs nėra kito dievo. Aš užmušu ir atgaivinu, sužeidžiu ir gydau; ir niekas neišgelbės iš mano rankos (Pak. Įstatymo 32, 39).

Šis tikrasis Dievas prisiima atsakomybę ne tik už gyvybės teikimą, bet ir už pražudymą, ne tik už išgydymą, bet ir už sužeidimą. Pasirodo, Dievo valdžia viskam, kas gera ir bloga, yra tokia stipri, kad Jam niekas negali pasipriešinti. Nėra nieko, kas Dievą galėtų sulaikyti.

2) Viešpats numarina ir atgaivina, nuveda į mirusiųjų buveinę ir vėl išlaisvina. Viešpats padaro beturtį ir turtingą. Jis pažemina ir išaukština (1 Samuelio 2, 6-7).

Sėkmės ir gerovės evangelistai pabrėžia Dievą, kuris tik atgaivina, išlaisvina ir padaro turtingą. Tačiau šioje citatoje matome, kad Dievas taip pat ir numarina, veda į mirtį ar nuskurdina.

3) Aš esu Viešpats ir kito nėra; nėra kito dievo šalia manęs (...) Aš esu Viešpats ir niekas kitas. Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu pikta. Aš, Viešpats, visa tai darau (Izaijo 45, 5-7).

Dar sykį kartojama mintis, jog tikrajam Dievui būdinga absoliuti valdžia tiek gėrio (Aš darau šviesą, duodu ramybę), tiek blogio (sukuriu tamsą, sukuriu pikta) atžvilgiu. Apibendrinus šias tris citatas, galima pasakyti, kad visas gyvenimas - gera ir bloga - yra Dievo rankose. Intuityviai kyla klausimas - kaip Dievas gali valdyti blogį ir juo nesusitepti?

Pamąstykime apie du dalykus. Pirma, Dievo pažinimas neateina per intuiciją. Biblija teigia, kad Dievas valdo ir gera, ir bloga - mes privalome tai priimti, net jei visko negalime suprasti. Dievas kalba apie save, o su kuo daugiau mes Jį palyginsime, į ką Jis panašus (Izaijo 40, 25)? Krikščionis leidžia Dievui kalbėti už save. Antra, jei Dievas valdo blogį, dar nereiškia, kad dėl to Jis yra iš dalies blogas. Izaijo 45 parašyta, kad Dievas daro šviesą ir sukuria tamsą, tačiau 1 Jono 1, 5 skaitome: „Dievas yra šviesa ir Jame nėra jokios tamsybės". Nors Dievas valdo tamsą, Jis pats yra šviesa ir Jame nėra jokios tamsos. Mes skaitėme, kad Dievas sukuria pikta, bet Psalmių 5, 4 rašoma: „Tu ne toks esi, Dieve, kuriam nedorybė patiktų, ir pikta negyvens su Tavimi". Nors Dievas valdo pikta, Jam nepatinka blogis.

Todėl pirmiausia reiktų išvengti dviejų klaidų. Neturime manyti, kad jei Dievas valdo gera ir bloga, reiškia Jis iš dalies geras ir iš dalies blogas. Dievas yra geras, ir Jame nėra blogio. Taip pat neturime galvoti, kad jei Dievas yra geras, tai Jis nieko bendro neturi su blogiu. Nors Jis geras, Jis yra Dievas, kuris valdo ne tik gera, bet ir bloga.

Moralinis epilogas

Bruce Ware pastebi, kad ši Biblijos tiesa apie Dievą, kuris turi visišką valdžią gėriui ir blogiui, atneša didelę paguodą. Tik todėl, kad Dievas valdo gėrį ir blogį, mes galime žinoti, jog visas blogis bus panaudotas geriems tikslams, kuriuos Dievas yra numatęs. Jei Dievas neturėtų valdžios blogiui, tai keltų neviltį, nes mus ištinkantis blogis būtų betikslis. Tačiau teisingas Dievo pažinimas suteikia pasitikėjimą ir ramybę, kad net bloga Dievas galiausiai panaudos geram. O kadangi Dievas valdo gera ir bloga, Jo planai nepatirs nesėkmės.

Absoliuti Dievo valdžia dar žinoma Dievo suverenumo terminu. Biblinė Dievo suverenumo doktrina moko nusižeminimo prieš Viešpatį. Kreipia mus į Dievo baimę, kuri yra tikros gyvenimiškos išminties pagrindas: Viešpaties baimė yra išminties pradžia (Patarlių 1, 7). Kad suprastume blogį Dievo rankose, mums reikia šios išminties. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Dievo pažinimas ir Viešpaties baimė neateina per intuiciją. Atvirkščiai, šis baimės ir išminties laipsnis reikalauja tikslingų pastangų, visiško pasišventimo ieškojimams ir mokinystei:

Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus, jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą. (Patarlių 2, 1-5)

[Asmeninės refleksijos pagal Bruce A. Ware, „Big Truths for Young Hearts". Iš asmeninio tinklaraščio]