Kviečiame į dūzges

Vilniaus „Tikėjimo žodžio“ bažnyčioje jau daugiau nei pusmetį vyksta dūzgės. Plačiau apie šią veiklą pasakoja sekmadieninės mokyklos vadovė ir dūzgių iniciatorė Asta Greičiūnienė.

Asta, vis dažniau Vilniaus bažnyčioje girdime raginimą po maldų pasilikti dūzgėse. Tad kas gi tos dūzgės?

Dūzgės mums asocijuojasi su bičių aviliu, kur kiekviename kampelyje visi ką nors veikia, bendrauja, užsiima kokia nors bendra veikla.

Nors dūzgės prasidėjo neseniai, tačiau rinktis bendrystei po sekmadienio pamaldų pradėjome jau prieš 8 ar 9 metus. Norėjosi, kad pabuvę pamaldose žmonės neišsibėgiotų, bet pasiliktų, drauge išgertų arbatos, užkąstų, pabendrautų.

Kas organizavo tokius susibūrimus?

Tuo rūpintis pradėjau aš su savanorių kompanija, vėliau įtraukėme namų grupeles – kiekviena namų grupelė buvo atsakinga už vieną sekmadienį, dar vėliau tam tikrais etapais įsijungė ir galiausiai visą organizavimą perėmė jaunimas. Artėjant jaunimo stovyklai jaunuoliai ėmė organizuoti akciją Pirk raguolį – paremk jaunuolį. Tačiau paskutiniaisiais metais ši iniciatyva buvo užgesusi.

Kai paaugo mano vaikai, širdyje vėl ėmė kirbėti noras, kad bažnyčią lankantys žmonės sekmadieniais neišsivaikščiotų, bet artimiau pažintų vienas kitą, pabendrautų, ką nors kartu veiktų... Kad bent kartą per mėnesį būtų galima suorganizuoti tokį namiškių pasibuvimą. Tad ir vėl atgaivinome šią veiklą.

Po susirinkimo žmonės būna išalkę, tad skuba namo. Kas jais pasirūpina?

Turime savanorių komandą, kuri sekmadieniais susirenka anksčiau – 1–1,5 val. prieš susirinkimą ir paruošia dūzgėms užkandžius. Kai kurios moterys iškepa pyragų ar namuose padaro mišrainių. Na o dūzgėse dalyvauja nemažai žmonių: apie 70 ar net 80 įvairaus amžiaus tikinčiųjų.

Ką veikiate po draugiškų pietų?

Vieni lieka bendrauti prie kavos puodelio, kiti eina žaisti stalo žaidimų ar stalo tenisą, treti, kai buvo geras oras, eidavo į lauką žaisti krepšinį ar tinklinį. Norėtųsi daugiau ir įvairesnių veiklų. Pavyzdžiui, šlovinimo lyderė Rita Brazaitienė porą kartų suorganizavo šlovinimo kampelį, kur giedamos giesmės, ir kiekvienas norintis gali ateiti ir prisijungti – tai lyg renginio Vilnius dega minivariantas. Manau, kad būtų gerai, jei dar kur tikėjimo namiškiai rinktųsi melstis vieni už kitus.

        Labai džiaugiuosi dėl vaikų, kurie laukia Dūzgių. Didžiausias mano, kaip vaikų tarnautojos, tikslas – vaikų integracija į bažnyčią, tad džiugu, kad tiek suaugę bažnyčios lankytojai, tiek vaikai gali drauge leisti laiką žaisdami, bendraudami su kitais tikinčiaisiais.

Rugsėjo mėnesį surengėte netradicines dūzges Kukurūzų labirinte. Kaip pavyko?

Tokios netradicinės dūzgės jau ne pirmos. Liepos mėnesį bažnyčios žmonės buvo pakviesti praleisti laiką gamtoje: plaukėme baidarėmis ir nakvojome palapinėse. Rugpjūtį atostogavome, o rugsėjį po bažnyčios pamaldų visus norinčius pakvietėme vykti į Kukurūzų labirintą, kartu pasivaikščioti, papramogauti ir pabūti gamtoje. Susirinko apie 70 žmonių. Vieni virė troškinį, kiti klajojo po labirintą, treti sėdėjo ir grožėjosi aplinka. Kukurūzų labirinto šeimininkai Saulius ir Elena Kaminskai pavaišino mus virtomis kukurūzų burbuolėmis. Buvo smagu pabūti drauge ne bažnyčioje, bendrauti gamtoje bei susipažinti su naujais bendruomenės žmonėmis.

Ar ilgai užtrunka dūzgės?

Užtrunka tiek, kiek žmonėms norisi. Kai žaidžiame žaidimus bažnyčios patalpose, tai kartais išsiskirstome apie 17 val., o iš Kukurūzų labirinto išvažiavome 18 val.

Kokios svajonės? Kokią matai dūzgių ateitį?

Svajonė – kad tai išliktų, kad nepailstų nei savanoriai, nei organizatoriai, kad įsitrauktų vis daugiau žmonių, kurie galėtų vieni kitus pakeisti. Norisi, kad žmonės susipažintų, taptų artimesni. Kadangi bažnyčia nėra maža, sunku su visais pabendrauti, visus pažinti, todėl galbūt ir šilumos mažiau jaučiasi. Tad ir norisi veiklos, kuri visus suartintų.

Žmonės tikrai džiaugiasi ir laukia šių popiečių. Bažnyčia tampa lyg namai. Kaip esame pratę aplankyti savo tėvelius, gyvenančius kitame mieste, ir tam skiriame visą dieną ar savaitgalį, taip aš matau ir bažnyčios šeimą, susirenkančią kartą per mėnesį kiek ilgiau pabendrauti, pabūti drauge.

 

Kalbino Sonata Aleksandravičienė

 

Bendrinti: