Lietuva iš paukščio skrydžio

Lietuva iš paukščio skrydžioVasario 16 d., minint Lietuvos atkūrimo dieną, norisi visus, kur bebūtume, pakviesti pažvelgti į Lietuvą iš paukščio skrydžio, transcendentinės perspektyvos…

Šiuolaikinė Lietuva yra kitokia nei prieš 100 ar 25 metus, ji – nauja, dažnai neįprasta ir sunkiai suvokiama. „Lietuva peržengė“ savo teritorines ribas ir išsiplėtė globaliai per savo vaikus, kurie gyvena, mokosi, dirba visose pasaulio šalyse. Tokią „Lietuvą“ išvystu beveik kasdieną, kai matau jūsų lankomumą iš įvairių pasaulio šalių. Mane aplanko globalus jausmas, mes – Dievo vaikai, mes – lietuviai, kur begyventume, ką dirbtume, kur keliautume…

Bernardas Brazdžionis (1907 – 2002), lietuvių išeivijos poetas, tautos nepriklausomybės dainius, gyvenęs ir kūręs Lietuvoje bei JAV, daug rašė Lietuvai. Jis žvelgė į ją, kaip brangakmenį, ne tik iš arti, bet ir iš toli, leisdamas dangaus šviesai apšviesti ją. Ant savo poezijos sparnų kėlė ją už kosmoso ribų anapus, kur Dievo buveinė.

Šia gražia proga siūlau paskaityti jo eilių ir pažvelgti į save bei Lietuvą kitaip. Galbūt truputi naujai…

Gražios šventės, lietuvaičiai! Jūs esate Dievo vaikai!

Lietuva iš paukščio skrydžio

Lietuva, iš paukščio skrydžio
Kur šiandieną tu skrendi?
Kito masto, kito dydžio
Ir kitais sparnais didi.

Tu kaip ant karalių delno
Vėl karališkai didi,
Tu ant švento kryžių kalno,
Tu Dubysos veidrody…

Lietuva, triskart kartoju
Tavo vardą, Lietuva,
Tėviškė tėvų artojų
Ir trijų viena splava.

Tavo veidą šventą, švelnų
Regim upių veidrody,
Tu kaip ant karalių delno
Vėl karališkai didi!

***

Šaukiu aš tautą, GPU užguitą
Ir blaškomą, it rudenio lapus:
Į naują vieškelį, į naują buitį,
Kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs.

Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio
Ir gyvą širdį prie gyvos širdies,
Kad tamsiame vidurnaktį nežuvęs,
Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėti!

Iš sutemų, iš prieblandų išeikit,
Uždekit naują ugnį širdyse,
Vergams palikit vergo naktį klaikią! –
Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia.

Ištrauka iš eilėraščio Šaukiu aš tautą

***

O Kristau, pasaulio valdove,
Ir žemės, ir aukšto dangaus,
Tau amžiais ir meilę, ir šlovę
Varpai širdyse mūsų gaus.

Kaip pavasario žydinčioj šventėj
Žydi Kristaus šviesi vėliava.
Su Tavim eina tautos gyventi,
Su Tavim eis visa Lietuva.

Ištrauka iš eilėraščio O Kristau…

Viešpaties pasaulis

Begalinis Viešpaties pasaulis:
Žemė, žvaigždės ir dausų keliai.
Šiapus ir anapus saulės
Šviečia vien tik Jojo spinduliai.

Begaline upe Dievo laiko:
BE pradžios, be galo, be krantų.
Jo ranka jos amžių srovę laiko,
Ir Jo rankoj esam – aš ir tu.

ramioslankos.lt

Bendrinti: