Lyderių aistra, žmogiškumas ir socialinio teisingumo troškulys

Jau trečius metus iš eilės dalyvauju Pasaulinėje lyderystės konferencijoje (šįmet Klaipėdoje ji vyko lapkričio 11–12 d.). Ši konferencija nenustoja stebinti savo energija, puikiais pranešimais ir stipria motyvacine jėga, kuri sklinda iš nuolankių ir dievotų širdžių.

Konferencijos žinia, perteikiama iš gydančio Dievo meilės šaltinio, be galo reikalinga mūsų šaliai, kurioje vadovavimo sritis dėl gilaus sovietinio paveldo antspaudo vis dar labai sutrikusi tiek valstybiniame, tiek verslo sektoriuose. Deja, dažnai ne išimtis ir bažnyčia. Todėl šiais metais dalyvaudama konferencijoje Klaipėdoje pasigedau aktyvesnio ir sąmoningo dvasininkų dalyvavimo.

Anot Biblijos, dvasininkai yra Kristaus kaimenės vedliai, kurie skatinami ganyti žmones be prievartos, noriai ir uoliai, būti tikintiesiems pavyzdžiu (1 Pt 5, 13). Uolus vadovavimas rūpėjo ne tik apaštalui Petrui, bet ir Pauliui: pagal mums suteiktą malonę turime įvairių dovanų. […] kas vadovauja bažnyčiai – tevadovauja uoliai (Rom 12, 6. 8). Ankstyvojoje bažnyčioje vadovavimo dovana buvo vertinama ir skatinama naudoti kaip ir kitos bažnyčiai duotos dovanos, pavyzdžiui, mokymo, tarnavimo, pranašavimo, gailestingumo... Todėl mes, kaip dvasiniai vadovai, neturėtume apleisti vadovavimo dovanos, bet nuolat ją lavinti ir vis įpilti į „vadovavimo variklį“ degalų. Siekti šio tikslo padeda ir Lyderystės konferencija, kurią pasaulio mastu organizuoja Willow Creek bažnyčia, o Lietuvoje ji rengiama kelių krikščioniškų bendruomenių ir įstaigų iniciatyva, kurią tikrai verta palaikyti. Nedaug savo tautoje turime tokių erdvių, plačių platformų, kai gali susitikti įvairių sričių lyderiai, vyrai ir moterys, kartu mokytis, dalytis patirtimi, pasiderinti ir būti padrąsinti veikti kartu visuomenės labui.

Šių metų konferencijoje kaip pagrindiniai motyvai persipynė trys lyderystės linijos: buvo pabrėžtas lyderio / lyderės įkvėptumas, savojo žmogiškumo supratimas  ir nenumaldomas socialinio teisingumo savo aplinkoje troškulys.

Lyderio / lyderės įkvėptumas, kitais žodžiais tariant, vidinė liepsna (aistra). Jau pirmame pasisakyme Willow Creek bažnyčios pastorius Bilas Haibelsas pabrėžė įkvėpimo ir vizionieriškos aistros svarbą vadovo gyvenime. Vadovas turi suprasti, kad jo pavyzdys įkvepia arba gesina darbuotojus, tarnautojus, tikinčiuosius. Kaip rodo atlikti darbingumo tyrimai, motyvuotas darbuotojas atlieka 40 % daugiau darbo nei nemotyvuotas. B. Haibelsas kvietė nuolat peržvelgti savo didžiąją svajonę kas patį lyderį veda į priekį? ir nuolat ieškoti To, kas sklidinai pripildo vadovo „stiklinę“. Klausydama svarsčiau, kaip dažnai pati jaučiu, kad mano „stiklinė“ ištuštėja? Ar gebu tai aptikti, pripažinti, o tada ieškoti sprendimo?.. Pastorius T. D. Džeiksas perspėjo, kad kartais lyderiai jaučiasi nusivylę, o savo situaciją klaidingai vertina kaip perdegimą tik dėl to, kad jiems trūksta naujų iššūkių. Jis ragino turėti  save patį pranokstančią svajonę, tada ta svajonė pritraukia ir uždega daugiau puikių žmonių darbuotis kartu. Vyskupas K. Kėvalas įžvelgė, kad svarbiausia lyderio savybė sutelkti žmones bendram darbui – tai yra pozityvi komandos, kartu galinčios nuveikti daugiau, sinergija. Kita vertus, P. Lenčionis, knygos „Tobulas komandos žaidėjas“ autorius, pabrėžė ir puikiai komandoje besidarbuojančio nario svarbias savybes. Šalia nuolankumo ir protingumo jis minėjo ir troškulį, kuris veda darbuotoją visada ieškoti daugiau.

Lyderio / lyderės savojo žmogiškumo suvokimas. Ne vienas kalbėtojas nuolat pabrėžė pagarbos žmogui svarbą, kurią demonstravo Kristus savo tarnystės žemėje metu. Lyderis privalo budėti, kad vidiniai įsižeidimai neiškreiptų jo požiūrio į žmones. Haibelsas tai vadino sudužusių lęšių efektu, kai vadovų nuoskaudos, stereotipinės patirtys darbovietėje iškreipia bendravimo atmosferą ir neleidžia statyti žmogiškųjų santykių. K. Kėvalas dar labiau praplėtė vadovo žmogiškumo jausmo supratimą, svarstydamas apie vadovų empatijos svarbą, t. y. aktyvų žmonių klausymą, kuris lemia ne tik tai, ar perduodama žinia bus išgirsta, bet ir žmogaus savijautos pajautą. Pagarba žmonėms yra lyderystės šerdis – teigė  lyderystės ekspertas Dž. Maksvelas. O  „Ford Motors“ prezidentas 2006–2014 metais A. Mulalis, pakėlęs įmonę iš krizinės situacijos, kalbėjo: Mokėmės visada galvoti apie žmogų, kuriam skiriame gaminamą produktą.

Būtent šito, manau, daugiausia ir stokojame mūsų tautoje žmonių santykiuose. Minėdamas savo 90-metį, prezidentas V. Adamkus apgailestavo, kad prabėgo 25 nepriklausomybės metai, bet taip ir nesugebėjome išugdyti pagarbos žmogui. O tai gi yra viena pamatinių krikščioniškų vertybių – kaip gerbiame Dievą, gerbti ir artimą. Pagarbos artimui demokratinė visuomenės sistema gali semtis iš krikščionybės lobyno. Laikas krikščionims Dievo malonės galia atsitiesti iš savo vidinių skriaudų bei baimių ir drąsiai demonstruoti pagarbą žmogui, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso, įsitikinimų, ideologijos, tautybės ir lyties.

Lyderio / lyderės socialinio teisingumo troškulys – dar vienas ryškus konferencijos leitmotyvas. Socialinio teisingumo siekimas yra viena iš svarbiausių krikščioniško tikėjimo ir filantropijos misijų, kurioje dalyvauja įvairių konfesijų tikintieji ir lyderiai. Sisteminės nuodėmės yra palietusios kiekvieną kultūrą, ne tik trečiojo pasaulio šalis, bet ir Vakarų visuomenę. Apie socialinio teisingumo tarnystę lyderio gyvenime kalbėjo Geitsų fondo bendrapirmininkė, filantropė, kurios darbai kalba garsiau nei žodžiai, Melinda Geits, Išganymo armijos komisarė Danielė Strikland ir pastoriai – T. D. Džeiksas bei Vilfredas De Chesusas. Kiekvienas iš jų orientuojasi į skirtingas struktūrines žaizdas: Bilo ir Melindos Geitsų fondas siekia, kad pasaulio turtingiausi žmonės ieškotų altruistinių būdų žmonijai grąžinti pinigus ir konstruktyviai spręsti vargingųjų problemas. Šiuo metu jų tikslas padėti dviem grupėms – vaikams ir moterims. Norima pagerinti naujos kartos, t. y. vaikų, sveikatą ir gyvenimo kokybę, taip pat moterų sveikatą. Sukurtos vaikų vakcinavimo, maitinimo, švietimo bei moterų nėštumo planavimo programos, nėštumo prevencija trečiose pasaulio šalyse. Taip  mažinamas vaikų ir moterų mirtingumas. O T. D. Džeiksas ir V. De Chesusas siekia gydyti Vakarų kultūros, JAV socialines žaizdas: Vakaruose vis ryškesnis ekonominis ir socialinis neteisingumas, gilėja rasinė neapykanta...

Mane itin sudomino šių kalbėtojų, kurie kūrybingai ir atsakingai sprendžia Kristaus misijos klausimą – kaip būti pasaulio šviesa ir žemės druska? – pasisakymai.

Noriu pabaigti T. D. Džeikso mintimi: Skausmas yra dovana, kuri padeda susitelkti į problemą. Jei socialinę problemą ignoruojame, jį savyje sutelkia skausmą, kurio galiausiai nebegalime ignoruoti, bet tenka spręsti. Nebijokime padėti kitokiems, nei esame mes: samarietis padėjo žydui, kitokiam žmogui, priklausiusiam priešiškai jo tautos atžvilgiu nusiteikusiai etninei grupei.

O gal ir mūsų aplinkoje kažkur telkiasi, ima tvinkčioti skausmas kaip Dievo dovana, kurią turime pamatyti ir rasti Viešpaties sprendimo būdų toms problemoms spręsti Evangelijos galia?

 

www.ramioslankos.lt

Daugiau apie Pasaulinę lyderystės konferenciją ir www.lyderiams.lt

 

Bendrinti: