Kodėl krikščioniška pasaulėžiūra vis dar svarbi

Kapitalizmas, socializmas, postmodernizmas, konsumerizmas, reliatyvizmas, pliuralizmas... Pasaulyje egzistuoja daugybė visokių -izmų, kurių kiekvienas atspindi skirtingą požiūrį, kaip viskas visuomenėje turėtų vykti, kaip žmonės turėtų elgtis.


Kai kurie krikščionys atsisako gilintis į filosofijas ir visokiausius -izmus. Jie sako: Man nesvarbu, kaip kiti supranta pasaulį. Aš skaitau Bibliją ir stengiuosi pagal ją gyventi.

Toks mąstymas gali atrodyti nuolankus ir nuosaikus, tačiau tai neatitinka misionieriškos mąstysenos. Jei ketiname būti bibliniais krikščionimis, turime skaityti Bibliją tam, kad suprastume mus supančią kultūrą. Mums, Dievo pasiųstiesiems žmonėms, svarbu visus šio pasaulio -izmus vertinti nekintančio Dievo apreiškimo šviesoje. Kitais žodžiais tariant, visų pirma mes skaitome Bibliją tam, kad žinotume, kaip vėliau „perskaityti“ pasaulio naujienas.

Mes skaitome Bibliją ir norėdami sužinoti, kaip perduoti Evangelijos žinią mus supantiems žmonėms. Jei norime būti geri misionieriai, mūsų pačių mintys turi būti Šventojo Rašto formuojamos. Taip pat svarbu  suprasti, kaip mąsto žmonės - žmonės, kuriems turime perduoti Dievo žinią. Štai kodėl turime suprasti didžiuosius gyvenimo klausimus ir gilintis į didžiausias mūsų pasaulyje vykstančias diskusijas.

Štai trys priežastys, kodėl krikščioniška pasaulėžiūra vis dar svarbi.

1. Krikščioniška pasaulėžiūra išskiria mus iš šio pasaulio.

Pažvelkime į Laiško romiečiams eilutes: Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, - tai jūsų sąmoningas tarnavimas. Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia (Rom 12, 1-2).

Pirmoje eilutėje Paulius ragina mus aukoti savo kūnus, o antroje rašo, kad mes turime būti keičiami, atnaujinant savo protą. Protas ir materija. Fizinis ir nematerialus. Mąstymas ir elgesys. Paulius neragina tik teisingai mąstyti. Jis taip pat nesako: „Tik elkis teisingai.“ Paulius suprato, jog Evangelija keičia abu - ir mintis, ir veiksmus.

Jei mes norime likti neprisitaikę prie šio pasaulio, turime suprasti ryšį tarp minčių ir poelgių. Paulius tai susiejo, turėtume susieti ir mes.

Biblija nuolatos pateikia mums krikščionišką požiūrį į pasaulį. Visi Biblijos autoriai susiduria su kitokiomis pasaulėžiūromis ir joms prieštarauja. Mes taip pat turėtume ugdytis įgūdžius tai daryti. Tai padės mums neprisitaikyti prie šio pasaulio.

Neprisitaikyti - tai mūsų orientavimosi į misijas dalis. Požiūris į pasaulį, pasaulėžiūra yra svarbi, nes svarbūs žmonės. Siekis suprasti tą, su kuriuo nesutinkame, parodo meilę artimui. Tai nereiškia, kad bet kokį požiūrį priimame kaip pagrįstą, teisingą ar naudingą. Tai taip pat nereiškia, kad mes užtušuojame skirtumus. Tai reiškia, kad mes, kaip daro ir tikri misionieriai, klausysimės ir mokysimės, siekdami suprasti kultūrą, kurios žmones stengiamės pasiekti.

Jei mes norime aukoti savo kūnus kaip gyvą auką, turime gyventi Dievo malonės šviesoje, suprasti savo, kaip Kristaus ambasadorių, vaidmenį pasaulyje ir atsakyti į Jo kvietimą būti Jo bei Jo darbų liudytojai ir skelbėjai.

2. Krikščioniška pasaulėžiūra padeda mums keistis dvasiškai.

Laiško romiečiams 12 skyriaus 2 eilutė grąžina mus į pirmąjį laiško skyrių, kuriame Paulius atskleidžia visą žmonijos padėties baisumą, žvelgiant iš Šventojo Dievo perspektyvos. Jis rašo: Pažinę Dievą, jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo. Vadindami save išmintingais, tapo kvaili. <...> Jie Dievo tiesą iškeitė į melą (Rom 1, 21-22. 25).

Laiško romiečiams pirmas skyrius atskleidžia, kas nutinka, kai iškeičiame Dievo tiesą į melą. Mūsų mintys aptemsta, tad imame nuodėmingai elgtis. Tai įrodo Pauliaus pateiktas nuodėmingų požiūrių ir veiksmų sąrašas: godumas, pavydas, žmogžudystės, seksualinis netyrumas ir pan. (Rom 1, 29-31). 

Bet Laiško romiečiams 12 skyriuje situacija šlovingai pasikeičia! Dėl to, ką Kristus padarė, mūsų protai yra atnaujinami. Daugiau mes nesame bejausmiai, tamsoje gyvenantys nusidėjėliai. Mes - atpirkti žmonės, gyvenantys Kristaus prisikėlimo šviesoje. Mes gyvename Jo atnaujinančio darbo, kuris vyksta ir mūsų širdyse, šviesoje. Per Šventąją Dvasią Dievas keičia mus, darydamas mus panašius ne į šį pasaulį, bet į savo Sūnaus atvaizdą. Iš Dievo malonės mums buvo suteikta nauja tapatybė.

Deja, ne visada mes mąstome aiškiai. Mūsų šventėjimas yra procesas, kuris vis dar nebaigtas. Visgi Dievas gėrisi, matydamas, kaip Jo vaikai myli Jį savo protu. Jam patinka matyti, kaip mes priimame naują, Jo mums suteiktą tapatybę.

Psalmės autorius rašo: Tavo žodžių aiškinimas apšviečia, neišmanančius daro supratingus (Ps 119, 130). Galiausiai, jei mes įgyjame supratimo, tai ne todėl, kad pasiekėme natūralų aukštesnį brandos lygį, bet todėl, kad mes priimame Dievo apreiškimą. 

Be Dievo Dvasios veikimo per Dievo Žodį neįmanoma būti pakeistiems, atnaujinant protą. Mums reikalinga Dievo Dvasia, kuri apšviečia tai, kas rašoma Biblijoje, kad galėtume atrasti savo vietą didžiojoje Dievo kūrinijos atpirkimo istorijoje.

3. Krikščioniška pasaulėžiūra padeda mums suprasti, kaip gyventi.

Ar matote, kaip apaštalas Paulius parodo, jog mūsų protų atnaujinimui skirtas ypatingas tikslas? Proto atnaujinimas reikalingas ne tam, kad galėtume didžiuotis savimi, jog mąstome teisingai. Laiško romiečiams 12 skyriaus 2 eilutė atskleidžia, kad mūsų dvasinio keitimosi tikslas - kad galėtume ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.

Kartais krikščionys nori, kad Biblija būtų paprastesnis, greitai ir lengvai pritaikomas vadovėlis, kuriame būtų išdėstyti visos taisyklės, kurių turėtume laikytis, joms paklusti. Tiesą sakant, Biblijoje gausu nurodymų Daryk taip ir Nedaryk taip. Tačiau Dievas nepanoro pateikti smulkmeniškų nurodymų, kaip elgtis kiekvienoje įmanomoje situacijoje, kurioje galime atsidurti.

Biblija mums pateikia pagrindinį pasakojimą, kuris kreipia mūsų dėmesį į Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją. Šioje atpirkimo istorijoje mes ir randame gyvenimo pagal naująją mūsų tapatybę Kristuje principus. Kai tik mes suvokiame pagrindinį savo vaidmenį Dievo plane, esame kviečiami taikyti biblinę išmintį savo kasdieniame gyvenime.

Dievas paliko mums šį tą daugiau nei paprastą nurodymų sąrašą. Jis suteikė mums atnaujintą protą - Šventosios Dvasios jėga įgalins mus suprasti, kokių veiksmų turėtume imtis. Jis siekia pakeisti mus taip, kad galėtume vykdyti Dievo valią konkrečiose situacijose, nors Šventajame Rašte ir nėra konkrečių nurodymų, kaip panašiose situacijose derėtų elgtis. 

Iš www.thegospelcoalition.org 
vertė Viktorija Valatkaitė