Atiduotas gyvenimas

„Esu nukryžiuotas kartu su Kristumi“ (Gal 2, 19).

Norėdamas tapti viena su Jėzumi Kristumi, žmogus privalo ne tik noriai atsižadėti nuodėmės, bet ir visiškai atsisakyti savo ankstesnių įsitikinimų. Būti atgimdytam Dievo Dvasia reiškia, kad pirmiau nei įsitversime ko kito, turime paleisti tai, ko esame įsikibę. Pirmiausia turime atsisakyti savo veidmainiškumo ir apsimetinėjimo. Dievas nori, kad jam atiduotume ne savo gerumą, sąžiningumą  ar pastangas būti geresniems, bet paprastą tikrą nuodėmę. Iš tiesų, tai visa, ką Jis gali iš mūsų paimti. O mainais už mūsų nuodėmę Jis duoda tikrą teisumą. Tačiau privalome atmesti veidmainiškumą, pastangas atrodyti kažkuo ir atsisakyti visų vilčių, kad esame verti Dievo dėmesio.

Mums tai padarius, Dievo Dvasia parodys, ko turime atsisakyti paskiau. Su kiekvienu žingsniu turime atsisakyti teisių į save. Ar noriai paleisime visa, į ką esame įsikibę šiame gyvenime – visa, ką turime ir ko trokštame? Ar esame pasirengę patys išgyventi Jėzaus Kristaus mirtį?

Prieš visiškai atsiduodami turime iškęsti aštrų ir skausmingą iliuzijų praradimą. Kai žmonės išties pamato save tokius, kokius juos regi Viešpats, juos pribloškia ne pasibjaurėtinos kūno nuodėmės, bet siaubinga jų pačių širdžių puikybė priešinantis Jėzui Kristui. Išvydus save Viešpaties akimis apima gėda, siaubas ir kartus nusivylimas.

Jei abejoji – atsiduoti ar ne, pasiryžk išgyventi krizę ir atiduoti Jam viską, ką turi ir kas esi. Ir tada Dievas tave aprūpins viskuo, ko tau reikės, kad įvykdytum tai, ko Jis iš tavęs nori.  

Oswald Chambers „Viskas Jo šlovei“

 

Bendrinti: