.jpg)
Kokie didingi tavo darbai, Viešpatie, kokios gilios tavo mintys! Psalmė 92, 6
Dievo mintys – tai ne mūsų mintys, jos visiškai kitokios. Mūsiškės nė iš tolo joms neprilygsta.
Mes galvojame: „Kad tik išsaugočiau sveikatą!“.
Dievas mąsto: „Gelbėk visų pirma savo sielą“.
Mes svajojame apie algos pakėlimą, Jis – apie mirusiųjų prikėlimą.
Mes vengiame skausmo ir siekiame ramybės. Dievas panaudoja skausmą, kad suteiktų ramybę.
„Kol dar nenumiriau, pagyvensiu“, - nusprendžiame. O Jis pataria: „Mirk, jei nori gyventi“.
Mums patinka tai, kas rūdija. Dievui patinka tai, kas turi išliekamąją vertę.
Mes džiaugiamės, kai mums pasiseka. Dievas džiaugiasi, kai mes išpažįstame nuodėmę.
Savo vaikams mes rodome įžymybes ir tikimės, kad jie gyvenime ko nors pasieks.
Dievas rodo mums į nukryžiuotą Sūnų, kurio lūpos kruvinos, o šonas perdurtas, ir sako: „Tapk panašus į Jėzų“.
Iš Max Lucado knygos „Malonė šiai akimirkai“
