Inkaras

 

< ... > taip ir žodis, išeinantis iš mano burnos, nesugrįš pas mane bergždžias, bet < ... > atliks, kam buvo siųstas.
Izaijo 55, 11

 

Stipriai įsikibk į Dievo žodį – prisitvirtink tarsi laivas inkaru. Kad ir kokios audros kiltų, Jo tiesa visuomet išlieka stabili, tvirta ir nugalinti. Kiekviena žemiško saugumo forma gali nuvilti, bet štai Šventasis Raštas niekados nenuvils – tai tiesiog neįmanoma. Dievo pažadai, įtvirtinti nuostabios visagalio Dievo jėgos, visada ištesimi ir visuomet pergalingi (žr. 1 Karalių 8, 56).

Tačiau kartais tenka priimti tikrą iššūkį: tikėti Šventojo Rašto žodžiais, kai visos aplinkybės priešingos. Su tokia situacija susidūrė Petras, kai ėjo pas Jėzų smarkaus vėjo genamu ežero paviršiumi (žr. Mato 14, 25-33). Nors Jėzus jį pašaukė ateiti, Petras per daug dairėsi į šėlstančias bangas, todėl pradėjo skęsti. Tikras, tyras tikėjimas Dievo žodį priima kaip patikimesnį už bet kokias susiklosčiusias aplinkybes, kad ir kaip viskas atrodytų.

Kai belaukiant Dievo pažadų išsipildymo mus blaško audros, anksčiau ar vėliau iškils tikėjimo krizė – arba priimsime tai, ką sako Dievas, ir pritaikysime praktiškai, arba nugrimsime atgal į savo bejėgiškumą. Nukreipk akis į Gelbėtoją, o širdį sutvirtink Šventuoju Raštu. Jo žodis neliks bergždžias – jei pasitikėsi Viešpačiu, tu prasiverši.

 

Jėzau, kilus audrai, padėk man laikytis Tavo žodžio.
Padėk labiau už viską tikėti Tavimi. Amen.

 

Jo artume... pasitikėk Dievo žodžiu.

 

Iš Čarlzo F. Stenlio knygos „Jo artume...“.