Ištikimasis įsimylėjėlis

„Tu esi mano tarnas, Aš tave išsirinkau“ (Izaijo 41, 9)

Jei priėmėme Dievo malonę į savo širdis, tai esame Dievo tarnai. Mes galime būti neištikimi tarnai, tikrai esame nenaudingi, tačiau tebūna pašlovintas Jo vardas, mes esame Jo tarnai, nešiojame Jo livrėjas, maitinamės prie Jo stalo ir paklūstame Jo įsakymams. Kadaise buvome nuodėmės vergai, bet Tas, kuris mus išlaisvino, dabar priėmė mus į savo šeimą ir išmokė mus paklusti Jo valiai. Mes netarnaujame savo Šeimininkui tobulai, bet, jei galėtume, tarnautume. Kai girdime Dievo balsą: Tu esi mano tarnas, - galime atsakyti kartu su Dovydu: „Aš esu tavo tarnas, tu išlaisvinai mane iš pančių“. Bet Viešpats vadina mus ne tik savo tarnais, bet ir savo išrinktaisiais: „Aš tave išsirinkau“. Ne mes pirmi Jį pasirinkome, bet Jis mus išsirinko. Dabar esame Jo tarnai, bet jais buvome ne visada. Šį pasikeitimą privalu priskirti tik aukščiausiajai ir nepriklausomai malonei. Aukščiausioji ir nepriklausoma Dievo akis mus išskyrė ir nekintančios malonės balsas paskelbė: „Aš pamilau tave amžina meile“. Seniai, dar prieš sukurdamas laiką ir erdvę, Dievas savo širdyje užrašė savo išrinktųjų žmonių vardus, iš anksto lėmė jiems tapti panašiais į savo Sūnaus atvaizdą, paskyrė juos visos savo meilės, malonės ir šlovės pilnatvės paveldėtojais. Kokia tai paguoda! Negi taip ilgai mus mylėjęs Viešpats vis dėlto mus atstums? Jis žinojo, kokie kietasprandžiai mes būsime, Jis suprato, kad mūsų širdys piktos, bet vis dėlto mus pasirinko. O, mūsų Gelbėtojas – ištikimasis įsimylėjėlis! Jis nebuvo tik trumpam apžavėtas puikių savo bažnyčios žvilgsnių ir neatmetė jos dėl neištikimybės. Ne, Jis vedė ją senoje amžinybėje, ir apie kareivijų Viešpatį, Izraelio Dievą parašyta: „Jis nekenčia skyrybų“. Amžinas pasirinkimas yra mūsų dėkingumo ir Jo ištikimybės sąjunga, ir nė viena pusė negali jos atsisakyti.

 

C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“

 

Bendrinti: