Jei Dievas už mus

Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?“ (Psalmių 27,1)

Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas. Atkreipkime dėmesį į asmeninius įvardžius šioje eilutėje: „mano šviesa“, mano išgelbėjimas“. Siela tikra tuo, todėl drąsiai tai išpažįsta. Dievo šviesa į sielą įliejama gimimo iš aukšto metu kaip išgelbėjimo ženklas. Kur nėra pakankamai šviesos, kad išvystume savo pačių tamsą ir ilgėtumėmės Viešpaties Jėzaus, ten nėra išgelbėjimo įrodymų. Po atgimimo Dievas tampa mūsų džiaugsmu, paguoda, vedliu, mokytoju ir šviesa visose srityse. Jis – šviesa viduje ir šviesa aplink mus, šviesa, šviečianti iš mūsų ir šviesa, apreikšta mums. Atkreipk dėmesį, jog yra pasakyta, kad Viešpats ne tik teikia šviesą, bet pats yra šviesa; ir kad ne tik suteikia išgelbėjimą, bet pats yra išgelbėjimas. Tas, kuris tikėjimu įsikimba į Dievą, paveldi visus sandoros palaiminimus. Tai liudija klausimas: Ko man bijoti? Klausimas yra kartu ir atsakymas. Mums nereikia bijoti tamsos jėgų, nes Viešpats, mūsų šviesa, jas griauna. Mūsų neturėtų bauginti ir pragaro pasmerkimas, nes Viešpats yra mūsų išgelbėjimas. Šis iššūkis visai kitoks nei pasipūtusio Galijoto, nes jis remiasi ne žmogaus kūno jėga, o realia Visagalio „AŠ ESU“ jėga. Viešpats yra mano gyvenimo stiprybė. Tai trečias švytintis epitetas. Iš visko aišku, kad rašytojo viltis sutvirtinta trimis virvėmis, jų neįmanoma pertraukti. Mums taip pat reikėtų perimti tuos šlovinimo žodžius, matant, kaip dosniai Viešpats lieja savo malonės dovanas. Mūsų gyvenimo jėga kyla iš Dievo: jei Jis mus stiprins, mūsų nesusilpnins jokios priešo taktikos. Prieš ką man drebėti? Šis narsus klausimas kalba ne tik apie dabartį, bet ir apie ateitį. Jei Dievas už mus, kas gali būti prieš mus dabar ir ateityje?

C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“

Bendrinti: