„Tai, kas paslėpta [slapta; paslaptinga; slėpininga], priklauso VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui, bet tai, kas apreikšta, amžinai yra mums ir mūsų vaikams...“ (Pakartoto Įstatymo 29, 29)
Kai nesupranti, kas dedasi tavo gyvenime, pradėk nuo to, ką tikrai žinai, pavyzdžiui, nuo fakto, kad Dievas visuomet geras, kad „VIEŠPATS geras per amžių amžius tiems, kurie pagarbiai jo bijo…“ (Psalmynas 103, 17). Jo nekamuoja nuotaikų svyravimai, ir nebūna taip, kad vieną dieną Jis laimintų, o kitą jau keiktų. Biblijoje skaitome, kad „[…] ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekada neišsenka, gailestingumo jam niekada nepristinga. Kas rytą jie nauji; didelė tavo ištikimybė!“ (Raudų 3, 22–23).
Tačiau mums labai svarbu suprasti, kad Dievas pasirenka, ką mums apreikš, o kas bus paslėpta nuo mūsų akių. Kai kuriuos dalykus Jis laiko uždengtus mūsų pačių labui.
Rašytoja Betė Džons viename savo kūrinių rašo: „Jei Dievas turi nuo mūsų paslapčių, turime suprasti, kad tai tik mūsų pačių ir kitų labui. […] Pavyzdžiui, Jis neina ir nekaltina bei neapkalba mūsų, neišpasakoja aplinkiniams apie mūsų nuodėmes, silpnybes, netikėjimą, kūniškumą, savanaudiškumą ar puikybę. Kai įvyksta kas nors mums nesuvokiama, dažniausiai vienas Dievas žino to priežastis. […] Tai, kas paslėpta, priklauso VIEŠPAČIUI, mūsų Dievui.
O kai Jis ką nors apreiškia mums, tai reiškia, kad nori, jog pasiliktume toje tiesoje tikėjimu. Pavyzdžiui, jeigu Jis apreiškia ką nors apie savo charakterį ir savo valią savo Žodyje […], tai tik tam, jog gyvendami tikėjimu žinotume, kad Jis yra geras, teisingas, malonus, dosnus, gailestingas, ištikimas, maloningas, kantrus, kad Jis gelbėja, gydo, atperka, atkuria, pašventina ir laimina.
Tai, kas apreikšta, amžinai yra mums ir mūsų vaikams. Kai nežinome, kodėl kas nors nutiko ir nesuvokiame priežasčių […], remkimės į tai, ką tikrai žinome: kad Dievo Žodis yra tikresnis už mūsų aplinkybes ir patirtis […], o tai, kad Jis pažįsta mus kaip nuluptus, visiškai nereiškia, kad apie viską mums papasakos. Taip pat žinome, kad net aplinkybėms pakrypus bloga linkme Dievas vis tiek išlieka geras. Jis duoda, o ne atima. Jis laimina, o ne keikia. […] Kad ir kas nutiktų, galų gale mes vis tiek laimėsime.“
DIENOS MALDA
Brangus Viešpatie, dėkoju Tau už tai, kad mano rytojus yra Tavo rankose. Padėk man džiaugtis šiandienai skirta Tavo malone. Dėkoju Tau už apreiškimą, kuris įkvepia keistis.
/Bob&Debby Gass/
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“
_64x64_9de.jpg)
