.jpg)
„Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės […].“ /Romiečiams 8, 38-39/
Galbūt vis galvoji apie kokią nors padarytą nuodėmę, netikusį pasirinkimą, kieno nors atmetimą ar išmėginimą ir atrodo, kad Tėvas dėl to tavęs nemyli. Tačiau atmink, kad jei kartą patikėjai Jėzumi kaip savo Viešpačiu ir Gelbėtoju, niekas nebeatskirs tavęs nuo Jo meilės – nei žmonės, nei aplinkybės, nei angelai ar demonai, nei visa priešo kariauna. Visiškai niekas.
Vienoje psalmėje pasakyta: „VIEŠPATS arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius“ (Psalmynas 34, 19). Kai jautiesi nevertas, prislėgtas, nevilties apimtas, žinok, kad Tėvas yra labai arti ir ragina tave sugrįžti pas Jį.
Bene pavojingiausia tokiu atveju priešintis Dievo meilei. Verčiau ieškok Jo veido, išpažink savo nusižengimus, prašyk, kad Jis tave pamokytų, ir dėkok, kad kviečia sugrįžti pas save. O tada šlovink šventą Dievo vardą ir toliau Jį mylėk.
DIENOS MALDA
Viešpatie, dėkoju, kad priimi mane. Esu dėkingas už Tavo nuostabią, besąlygišką, nesikeičiančią meilę. Padėk man išgirsti Tavąjį balsą. Amen.
/Charles F. Stanley/
