Tikėjimo žvilgsnis

...Tikėjimo žvilgsnis,
tikėjimo žingsnis –
jo reikia kas dieną,
bet kartais tik vieno,
kad imtų pražystų
stebuklo žiedelis
ir versmės ištrykštų
prie tavojo kelio...
***

DIEVAS – TOKS
Tu ištikimas. Savo žodžiui.
Meilei. Man.
Tai mes išduodam laiką,
atsidavimą, skirtą Tau,
gerumą ir kantrumą mes išduodam...
O Tu nepailsti vis dovanoti
mums paguodą
ir dovanoti visa, Tėve,
savo vaikui kiekvienam.
***

...Čia šiaip sau nieko nenutinka
ir veltui nieko čia nebūna, –
mums kiekvienam – dyglys mirtingam kūne,
kad neišpuiktume, atleisti neatprastume
ir Viešpaties stiprybę savyje atrastume,
ir viską patikėtume tik Jam – likimų Šeimininkui.
***

...Kai vienatvės jausmas belsis širdin, būk šalia, pakalbėk su manim,
kaip upokšnis su kranto žole tyliai šneka.
Kai sielą skaudės, prisiliesk,
kaip saulėtekis liečia nusvirusią šaką.
Kai džiaugsmas nutils, suskambėk,
kaip varpeliai palijus pievoje skamba ir tviska.
Kai kalbėsiu, klausykis manęs,
kaip lakštingalos naktį klausosi miškas.
Kai verksiu, surink mano ašaras, kaip žolynas surenka rytmečio rasą.
Kai lauksiu tavęs, atskubėk ir apglėbk, kaip vaivorykštės lankas apglėbia vasarą.
***

...Tik niekad nepamiršk, širdie mana,
kad Viešpaties ištikimoji meilė amžina,
kad Jo ištikimybė tveria per kartų kartas!
Tad įsitverk tikėjimu tvirtai į Viešpaties rankas,
ir jausi gydančią ramybę,
ir šlovinsi savų dienų Valdovą didį.
***

...Kai man baisu, kai pasimetęs, kai tamsu,
Tu man švieti sava viltim ir išmintim,
kad mylintiems Tave išeis į gera viskas.
Tu, Viešpatie, esi ramybės žiburys.
Kai man baisu, kai pasimetęs, kai tamsu,
Tava ramybė atveria neatidaromas duris
ir ypatinga giedruma man tviska...


 

Bendrinti: