Krikščionys neramiame pasaulyje

Nerimas. Šis jausmas žmonėms yra puikiai pažįstamas. Esame taip gausiai jo pertekę, kad jį gerai atpažįstame kiekviename savo gyvenimo žingsnyje; juk nerimas nuolat paveikia daugelį iš mūsų. Dešimteriopai, jei ne dar daugiau, nerimo problema išaugo mūsų pasauliui panirus į covid-19 pandemiją, ir šalių vyriausybėms privalomai apribojus daugelį dalykų mūsų visų atžvilgiu. Kai kuriuos žmones tai pastūmėjo į piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotikais, dėl to artimoje aplinkoje dažniau pratrūksta smurto atvejai, pleišėja santuokos. Šiandien mūsų nerimas yra neišvengiamas.

                                                                                                  

Fiziškai nerimas tampa mūsų nervų sistemos atsaku, tam tikra žmogaus kūno perspėjimo sistema. Centrinė nervų sistema per nerimo jausmą perspėja žmogų apie alinantį stresą arba jo kūnui teikiamą žalą. Pavyzdžiui, prisilietus prie karštos geležies mums apie tai nedelsiant praneša geliantis skausmas; juk nervų sistemai deramai nesureagavus geležis pradegintų audinius iki kaulo. Taigi Dievas mūsų nervų sistemą sukūrė tam, kad apsaugotų mūsų kūnus nuo ilgalaikio žalojančio poveikio.

Nerimas mūsų kūnams savaime nekenkia, tačiau apskritai šis jausmas yra dalis skausmo, patiriamo pasaulyje. Būtent apie nerimą mūsų nervų sistema tuojau pat praneša protui ir mintims, kuriuos tuo metu sukausto baimė bei panika. Mūsų protas tarsi „įsako“ nervų sistemai pranešti apie beprasidedančią emocinę griūtį, kuri gali pastūmėti žmogų iki gilios depresijos arba net iki savižudybės.

Apaštalas Paulius ragino niekuo nebūti susirūpinus (Filipiečiams 4, 6), ir iš esmės jis pabrėžia žodį NIEKUO. Luko 12, 22 Jėzus kalbėjo savo mokiniams: Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nė kūnu, ką vilkėsite.“ Ir dar kartą: „Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo.“ (Mato 6, 34). Tačiau toks raginimas iš Dievo mums atrodo labai nutolęs nuo realybės, ar ne? Juk nerimas yra buvimo žmogumi dalis?

Biblijoje graikų kalbos žodis, reiškiantis „nerimą“ arba „susirūpinimą“, yra μεριμνάω (merimnao). Pažodžiui jis reiškia „būti padalintam“ arba „ištrauktam iš ko nors“. Savo šaknimi šis žodis kildinamas iš žodžio μέρος (meros), daiktavardžio, reiškiančio „gabalą“ ar „dalį“. Šis pastebėjimas yra svarbus, nes susirūpinęs žmogus pernelyg sureikšmina kokią nors vieną savo gyvenimo dalį, nepasižyminčią stabilumu ir ramybe. Minėtas žodis siejasi su „nusmelkimu“, „smaugimu“ ar „paspringimu“, „paskendimu“. Jėzus šią žmogaus būseną atskleidžia palyginime apie sėjėją: „Sėkla, kritusi tarp erškėčių, – tai tie, kurie išgirdo, bet, toliau eidami, buvo nusmelkti rūpesčių, turtų bei gyvenimo malonumų ir neduoda subrendusio vaisiaus.“ (Luko 8,14) Susirūpinimai yra μεριμνάω (merimnao), tačiau atkreipkime dėmesį, kad grūdai, kritusieji tarp erškėčių, yra „nusmelkti“ tų susirūpinimų. Nerimas mus tarsi dusina.

Nerimas ir depresija kyla dėl nestabilumo mūsų gyvenime. Proto tarpuvartėse šmėkščioja abejonės dėl dalykų, kuriais anksčiau pasitikėjome kaip nepajudinamais. Juk iki covid-19 pandemijos mes pasitikėjome normaliu gyvenimo būdu, kuris įstatymais paremtu sprendimu dabar iš mūsų yra atimtas. Tad mes abejojame, ar mūsų gyvenimai kada nors vėl sugrįš į senąsias vėžes. Šventajame Rašte kaip „abejonė“ vartojamas graikų kalbos žodis διακρίνω (diakrino). Apskritai jis reiškia „kritikuoti“ arba „įvertinti“. Jokūbo laiško 1 skyriaus 6 eilutėje skaitome, jog žmogus „tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo.“ Kai žmogus nuolat, be perstojo ima kritikuoti kiekvieną savo gyvenimo įvykį, netrumpon viešnagėn pas jį atskuba nestabilumas, o su juo už parankės ateina ir nerimas. Minėtos Rašto eilutės kontekste kalbama apie išmintį, mat pagalbos iš Dievo prašantis žmogus neturi abejoti, o stovint ant jūros bangos neįmanoma išlaikyti pusiausvyros.

Pasitikėjimas yra priešingybė abejonei, ir jis reiškia asmens pasitikėjimą esama situacija. Tai reiškia ramybę ir saugumo jausmą, kad viskas yra gerai. Saliamonas patarlėse guodė: „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu.“ (Patarlių 3, 5) Mūsų pačių supratimas sukelia nerimą, nes mes pradedame priklausyti nuo savęs pačių. Kaip nurodžiau anksčiau, aiškindamas „susirūpinimą“ reiškiantį graikų kalbos terminą μεριμνάω (merimnao), jeigu mes visą savo dėmesį nukreipsime tik į mūsų gyvenime vykstančius dalykus, be abejonės, tai sukels paniką, ir mes tiesiog paskęsime nerime. Mūsų gyvenime nuolat bus apstu rūpesčių (žr. Jobo 5, 7; Jono 16, 33). Mes neišvengsime nuolatinės nerimo būsenos, kai be perstojo galvosime vien tik apie rūpesčius.

Trijose Švento Rašto vietose (Filipiečiams 4, 6; Mato 6, 32 ir Patarlių 3, 6) Dievas akivaizdžiai padeda mums suvokti, kokiu būdu galime neįsileisti nerimo į savo gyvenimą. Laiško filipiečiams 4 skyriaus 6-7 eilutėse skaitome: Nieku nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.“; Mato 6, 31-33: Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’ arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“; Patarlių 3, 6: „Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus.“

Rūpesčiai visuomet liks mūsų gyvenimo dalimi, o šiuo metu ir tokią dieną kaip ši, gyvendami covid-19 apsuptyje, mes dar sunkiau galime išvengti susirūpinimo savo gyvenimu. Tačiau dėkui Dievui, mes galime gauti tikrą ramybę, pirmiausia, pripažindami Dievą, antra, dėkodami Jam už dalyvavimą mūsų gyvenime, ir, galiausiai, ieškodami Jo karalystės ir teisumo visame kame, kuo užsiimame. Toks pasitikėjimas Dievu suteiks pusiausvyrą net ir labai nestabiliame, koronaviruso supančiotame pasaulyje.

 

Iš anglų kalbos vertė Arnoldas Matijošius

Straipsnis spausdintas žurnale „ Gyvieji šaltiniai“

Bendrinti: