„Jeigu tikrai myli žmogų, bet esi priklausomas, kažką daryk su savo priklausomybe, neužkrauk jos kitam žmogui“, – sako tinklalaidės „Gabrielius“ pašnekovas Vytautas. Šiandien jis drauge su žmona Renata skaičiuoja jau ketvirtą santuokos dešimtmetį. Prisimindamas pirmuosius priklausomybės nuo alkoholio metus vyras sako, kad viskas, kaip ir dažnai, prasidėjo nekaltai: išgerdavo dar nepilnametis, greitai tapo įprastu reiškiniu, kol galiausiai gyvenimas be alkoholio tapo neįsivaizduojamas.
Šiandien ne vienas dvasininkas kalba, kad už priklausomybės dažnai slypi egoizmas. Su tuo sutinka ir Vytautas.
„Apsisvaiginus išsikreipia tikrovė, o jau tuomet matai ne tai, kaip yra, o tai, ką norėtum matyti“, – teigia septintus blaivybės metus skaičiuojantis Vytautas.
Jis įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai pavargstama net ir nuo apsvaigimo. Ir tada savo jėgomis su šia jėga susidoroti yra itin sunku, o gal net neįmanoma.
„Tas liūnas įklampina taip, kad net kartais smagu būti tame purve“, – sako Vytautas, rimčiau į priklausomybę pradėjęs žvelgti ištikus pirmai santuokinei krizei.
Manė pakeisianti sutuoktinį
Prisimindama vedybinio gyvenimo pradžią koopriklausomybę išgyvenusi Renata neslepia, kad į daug ką žiūrėjo pro rožinius akinius.
„Buvo žmonių, tarp kurių ir vyro mama, mane perspėjusių“, – sako Vytauto žmona, kaip ir daugelis moterų maniusi, kad būsimą sutuoktinį pavyks pakeisti.
Tačiau pirmaisiais Nepriklausomybės metais situacija buvo itin įtempta, abu augino du mažamečius vaikus, moteris nedirbo, o Vytautas buvo įnikęs į priklausomybę. Renata mena, kad ne kartą svarstė apie skyrybas, visgi sugebėdavo įžvelgti ir savo sutuoktinio pastangas išsaugoti šeimą. Prie to itin prisidėjo ir tikėjimo kelionės pradžia.
„Labai palaikė bendruomenė, nors dažnai užplūsdavo savigailos jausmas. Būtent būdama krikščioniškoje aplinkoje galėjau kitaip pažvelgti į save“, – sako moteris.
Tada priklausomybę vertino kitaip
Valstybei žengiant pirmuosius atgautos laisvės žingsnius gyvenimas vietoje nestovėjo. Daug kas keitėsi, visgi pagalbos reikėjo čia ir dabar, o jos, deja, nebuvo. Vytautas įsitikinęs, kad tuomet priklausomybė buvo suvokiama visai kitaip nei dabar.
„Buvo kalbama apie alkoholikus, narkomanus, bet neįvardijama, kad tai priklausomybė. Tuo metu veikė gydytojai narkologai, kurie mėgindavo vaistais gydyti, bet kartu pirmuosius savo veiklos žingsnius žengė ir nevienareikšmiškai vertinamai koduotojai. Jie duodavo kažkokių tablečių, kažką girdėjome apie įleidžiamas vadinamąsias torpedas, bet tiek aš, tiek mano sugėrovai labai nepasitikėdami žiūrėjome į tokius specialistus“, – prisiminimais dalijasi vyras.
Šiandien elgtųsi kitaip
Vieno iš sutuoktinių priklausomybė itin dažnai tampa skyrybų priežastimi. Visgi su priklausomu žmogumi gyvenantis vyras ar žmona iki pat paskutinės akimirkos linkę gelbėti sutuoktinį, neretai pasiryžę sumokėti skolas ar kitaip glaistyti priklausomybės padarinius. Žvelgdama į ne vieną dešimtmetį nugyventą kelią su priklausomu žmogumi Renata sako, kad šiandien greičiausiai elgtųsi kitaip.
„Dabar galvočiau, kad ir kaip baisu, bet reikia leisti eiti iki dugno“, – teigia Renata ir pabrėžia, kad priklausomam žmogui teikiama pagalba yra laikina, mat Vytauto atveju ji suveikdavo daugiausiai kelioms savaitėms, o po to gyvenimas vėl tekėdavo įprasta vaga. Renatos nuomone, todėl priklausomas žmogus turi pats patirti savo poelgių pasekmes.
Vytautas neabejoja, kad artimųjų pagalba priklausomam žmogui yra būtina, tačiau svarbu suprasti tinkamiausią gelbėjimo būdą: „Jeigu tu pridengi jo nusižengimus, tai nėra tikroji pagalba.“
Tapo aktyviais krikščionimis
„Supranti, kad turi atleisti žmogui, neturi to priminti“, – sako Renata paklausta, ar vis dar išlenda praeities žaizdos.
Šiandien Vytautas ir Renata apie jų šeimą užklupusią priklausomybę ir koopriklausomybę kalba ramiai. Jie yra aktyvūs krikščionys, lanko protestantišką Kauno krikščionių bažnyčią.
„Nepaisant to, savo jėgomis, be Dievo susitvarkyti su priklausomybe neįmanoma, – įsitikinęs Vytautas. Jam pritaria ir žmona Renata: – Būdama krikščioniškoje bendruomenėje pasijutau normalia“.
Tinklalaidėje išgirsite:
0:00 – Tinklalaidės pristatymas
01:10 – Lengvas jaudulys prieš pokalbį
01:45 – Kas yra Vytautas ir Renata?
02:40 – Ar įmanoma išgyti nuo priklausomybės?
03:50 – Kaip priklausomybė atkeliavo į gyvenimą?
05:04 – Apie santuokos trukmę ir priklausomybę – santuokos priešę
06:03 – Ar prieš tekėdama Renata žinojo apie Vytauto priklausomybę?
07:05 – Pirmos bėdos dėl priklausomybės
09:05 – Kaip egoizmas susijęs su priklausomybėmis?
10:58 – Reikia kažką daryti
12:57 – Gyvenimas su priklausomu žmogumi ir pirmieji tikėjimo žingsniai
16:47 – Ką išgyvena priklausomo vyro žmona?
20:33 – Apie pagalbą priklausomam žmogui pirmaisiais Nepriklausomybės metais
23:54 – Gėda kalbėti apie priklausomybę
27:56 – Ar reikia gelbėti priklausomą žmogų?
33:24 – Kaip sekasi atlyginti žalas?
35:18 – Apie poros iššūkius
38:12 – Kaip pasikeitė gyvenimas tapus aktyviais krikščionimis?
43:50 – Ką daryti poroms, kurių gyvenime atsirado priklausomybė?
_64x64_9de.jpg)
