Šiais laikais tėvai yra aktyvūs, nerimastingi ir budrūs kaip niekada, tačiau ar tai yra gerai? Ar liedami ašaras tikrai siekiame to, ko Dievas mūsų prašo? Ar savo laiką ir energiją mes skiriame tinkamiems dalykams?
Dauguma tėvų atsakingai žiūri į savo pareigas, nes myli savo vaikus ir nori, kad jie užaugtų sėkmingi ir gyventų laimingai. To trokštame visi. Tačiau ką iš tikrųjų reiškia būti laimingam ir sėkmingam? Koks yra mūsų tėvystės tikslas?
Dažniausiai tėvai nori, kad vaikai kurtų reikšmingus, meile grįstus santykius, įgytų gerą išsilavinimą, kuris padėtų gauti gerą darbą ir pajamų savo reikmėms, turėtų galimybę daryti tai, ką mėgsta. To trokšta visi tėvai. Visgi būdami krikščionys turime prisiminti, jog Dievas mus ir mūsų vaikus sukūrė didesniems tikslams.
Smėlio tortai vaikams
Jeigu mūsų horizonte yra tik septynios ar aštuonios dešimtys metų – maždaug tiek metų mūsų sūnūs ir dukterys turi laiko šioje žemėje, ir jei tikime, kad laimė ateina, kai susikuriame patogų gyvenimą ir darome tai, ką mėgstame daryti, prasminga būtų susitelkti bei mokytis valdyti laiką ir aplinkybes, kad to pasiektume.
Tačiau krikščionys kelia kartelę daug aukščiau – mes tikime, kad mūsų horizontas plyti ir už šio gyvenimo ribų, ir jokie patogumai, turtai ar pasiekimai negali padaryti mūsų tikrai laimingų. Rašytojas K. S. Luisas savo knygoje „Šlovės svoris“ (The Weight of Glory) rašo: „Panašu, kad Dievui mūsų troškimai atrodo ne per stiprūs, o per silpni. Esame neryžtingi kūriniai, pakvaišę dėl gėrimų, sekso ir ambicijų, kai mums siūlomas beribis džiaugsmas. Kaip neišmanėliai vaikai mes toliau kepame smėlio tortus lūšnyne, nes negalime įsivaizduoti, ką reiškia kvietimas atostogauti prie jūros. Mes esame pernelyg lengvai patenkinami.“
Minėta žemiška sėkmė ir malonumai nebūtinai yra blogai, tačiau jeigu tai yra pagrindinis tikslas, tuomet tai – lyg smėlio tortai, palyginus su turtais, kuriuos turime Kristuje. Pasaulis gali pasitenkinti ir mažesniais dalykais, tačiau mes, tikintieji, žinome, kad buvome sukurti didesniems planams. Daug didesniems.
Mūsų vaikai turi žinoti, kad buvome Dievo sukurti ne tik tam, jog septynis ar aštuonis dešimtmečius gyventume žemėje, kepdami gražius smėlio tortus, bet tam, kad visą amžinybę puoselėtume meilės santykius su Kūrėju, kad džiaugsmingai gyventume čia ir amžinai, nuolat Jį šlovindami. Kalbant apie auklėjimą, tai viską keičia.
Ko iš tikrųjų nori tėvai?
Kaip žinoti, kad esame sukurti didesniems tikslams? Atsakymas paprastas: Dievas mums tai nuolat kartoja savo žodyje.
Kodėl Dievas daro tai, ką Jis daro? Mums nereikia svarstyti. Kristuje Jis jau atskleidė mums savo valios paslaptį iš savo palankumo, kaip nusprendė savyje, kad, laikų pilnatvei atėjus, suvienytų Kristuje visa, kas yra tiek danguje, tiek ir žemėje (Ef 1, 9–10). Visi ir viskas juda į tą dieną, kai Dievas suvienys visa, ką sukūrė ir padarė Kristuje, Jo šlovės gyriui (Ef 1, 14).
Jei nepriklausote Kristui, tai yra pražūtinga žinia. Tačiau tiems iš mūsų, kurie žino, koks džiaugsmas yra gauti nuodėmių atleidimą, gyventi visiškai naują gyvenimą Kristuje ir grįsti savo tapatybę gelbstinčia Jėzaus malone, tai yra nuostabi žinia. Dabar ir amžinai mes esame suvienyti su Dievu kaip Jo mylimi vaikai ir kartu su Jėzumi tapome naujos kūrinijos bendrapaveldėtojais (Rom 8, 17), jei tik džiaugsmingai ir ištikimai paskiriame savo gyvenimą Jo šlovei (1 Kor 10, 31), kad ir kas nutiktų.
Paulius meldžia to, ko ir mes turėtume siekti bei melsti sau ir savo vaikams – kad Kristus per tikėjimą gyventų mūsų širdyse ir mes, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtume suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir gylis, ir aukštis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, kad būtume pripildyti visos Dievo pilnatvės (Ef 3, 17–19).
Pripildyti visos Dievo pilnatvės – mes sunkiai įsivaizduojame, kas tai yra. Tai šlovė, apie kurią kalbėjo K. S. Luisas ir kurią norime patirti kartu su savo vaikais amžinai.
Stropiai mokykite
Mokykime savo vaikus džiaugsmingai paklusti tam, ką Jėzus patvirtino kaip svarbiausią Dievo įsakymą: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“ <...> Antrasis – panašus į jį: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22, 37. 39).
Jei gyvenimas, puoselėjant meilės santykius su Dievu, mums nebus aukščiausiasis prioritetas, pasaulis greitai mus išblaškys ir sužlugdys, ir mes gyvensime purvyne, atskirti nuo Jo, pilni baimės ir nerimo dėl savo (ir savo vaikų) tikslo bei ateities.
Dievas nori, kad mes stropiai mokytume vaikus, kaip stipriai Dievas mus myli, kad jie suvoktų, jog mylėti Dievą ir šlovinti Jį turėtų būti mūsų prioritetas (Įst 6, 7). Kai mes ir mūsų vaikai statome savo gyvenimą ant didžiausios meilės Dievui pamatų, Jis yra ištikimas – Jis atliks sunkiausius darbus ir suteiks mums didžiausią džiaugsmą: Mylintiems Dievą viskas išeina į gera (Rom 8, 28). Ar galėtume savo vaikams trokšti dar ko nors didingesnio?
Pirmoji ir didžiausia pamoka
Galbūt kai kurie iš karto klaus: argi negalime šito mokyti ir darbuotis, kad padėtume savo vaikams gyventi laimingą ir turiningą gyvenimą šioje žemėje? Atsakymas, žinoma, yra: „Taip, galime.“ Tačiau tai, kaip mes auklėjame savo vaikus, labai priklauso nuo to, ką giliai širdyje laikome savo tikslu.
Jei Dievo pažinimas ir meilė Jam yra tik viena iš daugelio svarbių idėjų, kurių išmoks vaikai, ir tai, mūsų manymu, mažai susiję su tuo, ar vaikai bus pasirengę gauti gerą darbą, įsigyti namą ir sukurti šeimą, tuomet mes perduodame žinią, kad tai, ko mūsų vaikai mokosi šeimos pamaldų metu, sekmadieninėje mokykloje ar skaitydami Bibliją, tėra papildoma informacija šalia matematikos, gamtos mokslų ir literatūros.
Bet jei mes tikrai tikime, kad buvome sukurti ne tik šiam pasauliui, bet amžinam ryšiui su Dievu, jei tikime, kad šis Dievas yra Viešpats virš visų įvykių, kurie kasdien nutinka (tai Jis viską kontroliuoja, o ne mes), ir galiausiai, kad mūsų laimė priklauso nuo to, ar mes puoselėjame meilės santykius su Juo, mūsų strategija keičiasi. Staiga visi kiti dalykai, kurių pasaulis ragina mokyti vaikus, tampa antraeiliai. Pirmiausia turime suvokti, jog esame Dievo paskirti mokyti savo vaikus apie Dievo stebuklus ir Jo meilės planą jiems.
Gyventi Dievui visur
Jei norime tai daryti gerai, turime būti tikri, jog žinome, ką šis mylintis ir visagalis Dievas laiko svarbiais dalykais, ir rodyti bei mokyti šių tiesų. Tai prasideda nuo pat gimimo ir reiškia, kad mes kasdien su šeima turime skaityti Dievo žodį, įsilieti į bažnyčią, kurios mokymas remiasi Biblija. Vaikai turi matyti mūsų džiaugsmą tiek skaitant Bibliją ar meldžiantis, tiek dalyvaujant pamaldose bažnyčioje.
Tuomet ir į mus supantį pasaulį mes žvelgiame kaip į Dievo pasaulį. Jis yra už viską atsakingas ir viską laiko (Kol 1, 17). Jei padėsime savo vaikams džiaugtis stebuklais, kuriuos matome įvairiuose pasaulio dalykuose, atkreipdami jų dėmesį, kad ir dideli, ir maži dalykai, istorijos tėkmė, mokslai ir menai kyla iš Jo, atversime vaikų akis džiaugtis viso to šlove tiesų, kurių mokomės iš Dievo, šviesoje.
Tai visiškai kitokia užduotis, kurios netikintys tėvai negali ir nenori suprasti. Krikščioniškos tėvystės žavesys yra tai, kad mokydami vaikus Dievo dalykų, mes patys augame dvasiškai, ir baimė, nerimas dėl vaikų ateities pasitraukia. Mus vis labiau palaiko ir įkvepia pažadai, kad šis galingas Dievas bus su mumis, drąsins mus ir padės mums, juk galiausiai Jis yra atsakingas už rezultatą.
Aukštesnė (ir geresnė) kartelė
Mūsų auklėjimo tikslas nėra tik padėti vaikams atrasti pilnatvę šiame pasaulyje. Mes turime padėti jiems pasiekti pilnatvę amžinybėje.
Mūsų dangiškasis Tėvas nukreips mūsų ir mūsų vaikų kelius šiame pasaulyje ir amžinybėje, jei Jį mylėsime ir Juo pasitikėsime. Tėčiai ir mamos krikščionys, prisiminkite tikslą: mokykite savo vaikus, kad tikra laimė ir sėkmė ateina darant tai, kam buvome sukurti – mylint Viešpatį, žvelgiant į Jį kaip į visa ko Kūrėją ir, priėmus šlovingą Jėzaus Kristaus Gerąją Naujieną, puoselėjant su Juo meilės santykius.
Kai vaikai pradės suprasti ir priims šią tikrovę į savo širdis, jie ne tik bus kupini pasitikėjimo ir džiaugsmo, bet ir suvoks, kad jų gyvenimas yra jiems duota priemonė mylėti ir tarnauti Dievui bei kitiems, dalijantis Gerąja Naujiena. Tai visiškai kitoks ir daug šlovingesnis tikslas, nei siūlo pasaulis.
Iš www.desiringgod.org vertė Raimonda Jašinauskienė
_64x64_9de.jpg)
