Savo gyvenime patyriau daug sudėtingų situacijų: iširus šeimai, likau viena su dviem sūnumis (8 ir 14 metų). Vėliau jiems teko pranešti, kad jų tėtis žuvo autoavarijoje... Tačiau net ir praėjusi šiuos sunkumus, daugeliui žmonių sakau, kad sudėtingiausia visgi yra rūpintis senstančiais artimaisiais.
Kai teko prisiimti atsakomybę pasirūpinti 85-erių metų anyta, dar dirbau visu etatu. Tuo metu ir mano mama pradėjo jausti su amžėjimu susijusias problemas – nukritusi susilaužė raktikaulį. Gėda prisipažinti, tačiau pirmuosius kelerius metus aš tiesiog dariau tai, ką privalėjau daryti. Neprašiau Dievo padėti man patarnauti, puoselėjant maloningą santykį, ir neieškojau Dievo šlovės. Jei kartais ir prisimindavau „pirmąjį įsakymą su pažadu“ – Gerbk savo tėvą ir motiną (Ef 6, 2), neskyriau tam daug dėmesio.
Remiantis JAV organizacijos „Senior Living“ metine ataskaita, kas penktas amerikietis rūpinasi vyresniu šeimos nariu, draugu ar kaimynu. Gera žinoti, kad nesame vieni. Tie, kurie rūpinasi savo senais tėvais ar giminaičiais, žino, kad tai nėra lengva, – nesvarbu, prižiūri juos savo, jų namuose, ilgalaikės priežiūros įstaigose ar pagyvenusių žmonių bendruomenėse.
Senėjimo pasekmės nesuskaičiuojamos: fiziniai sužalojimai, ligos, kognityvinių funkcijų silpnėjimas ir psichinės sveikatos problemos kiekvieną žmogų paveikia skirtingai. Kai šios pasekmės susikaupia, daugėja ir iššūkių juos mylintiems bei prižiūrintiems žmonėms, siekiantiems suteikti palaikymą, saugumą, paguodą. Literatūros apie slaugą yra nemažai, tačiau mažai kas moko, kaip slaugyti savo artimuosius taip, kad kiltų šlovė Dievui.
Nepaisant to, kad daug metų teikiau pagalbą paviršutiniškai, Viešpats maloningai vedė mane – kartais švelniai, kartais ne taip švelniai – prie veiksmų ir mąstysenos, kurie šią kelionę palengvino.
1. Melskitės už save
Dažnai mes esame linkę melstis už kitus, bet ne už save. Anksčiau aš melsdavausi paviršutiniškai, o mano maldos skambėjo maždaug taip: „Viešpatie, meldžiu – padėk. Padaryk, kad mama pasielgtų taip, kaip aš sakau...“ Bet galiausiai išmokau prašyti konkretesnių dalykų ir melstis pagal Bibliją. Prašiau:
- mokyti mane šlovinti Dievą visais savo veiksmais ir žodžiais (Kol 3, 17);
- kad būčiau gailestinga ir gebėčiau parodyti empatiją mylimam žmogui (Rom 15);
- kad būčiau maloni net ir tada, kai turiu būti griežta (Gal 5, 22);
- kad žiūrėčiau į slaugomą žmogų kaip į Dievo atvaizdą (Pr 1, 26);
- kad matyčiau Dievą veikiantį (Fil 2, 13);
- kad Viešpats suteiktų išminties ir rasčiau geriausius būdus patenkinti poreikius (Jok 1, 5);
- vienybės šeimoje, ieškant geriausių sprendimų (2 Kor 13, 11);
- nuoširdžios meilės ir džiaugsmo, rodant pagarbą mylimam žmogui (Rom 12, 10).
2. Melskitės už slaugomus artimuosius
Šventasis Raštas yra geriausias pagrindas maldai ir yra patikimas vedlys. Visgi kartais pasitelkiu ir kitą mėgstamą knygą – Nancy Guthrie knygą „Meldžiuosi už tave: 40 maldos už kenčiantį žmogų dienų“.
Tikriausiai žmogus, kuriuo jūs rūpinatės, turi ar turės didžiulį troškimą būti naudingas. N. Guthrie šį poreikį išsako malda, paremta Evangelijos pagal Joną 15 skyriaus eilutėmis (Jn 15, 1–2): „Viešpatie, padėk jam (jai) pamatyti, jog Tu darbuojiesi kaip vynininkas, turėdamas tikslą, kad jo (jos) gyvenime subręstų vaisiai, kurie teiks džiaugsmą tiek Tau, tiek tam žmogui.“
Kitas kenčiančių žmonių troškimas – suprasti, ką Dievas daro šiuo sudėtingu laikotarpiu. Minėta autorė, remdamasi Jn 9, 3, siūlo melstis taip: „Viešpatie, mes tiksliai nežinome, kodėl ši kančia atėjo į ____ gyvenimą, koks Tavo tikslas šioje situacijoje. Bet šis žmogus priklauso Tau, todėl tikime, kad jo (jos) kančia nėra atsitiktinė ar beprasmė. Tu turi tikslą. Prašome, kad Tavo valia ir tikslai būtų įgyvendinti. Meldžiame, padėk mums matyti Tavo galią, veikiančią šio žmogaus gyvenime.“
Jei jūsų artimasis netiki Dievo, galite melsti, kad jam patarnaudamas išnaudotumėte galimybes parodyti Kristaus meilę – tiek žodžiais, tiek ir darbais, kad žmogaus širdis suminkštėtų, o ne taptų dar kietesnė dėl negalios.
3. Pripažinkite, kad jūsų slaugomas žmogus yra sudėtingesnėje situacijoje nei jūs
Žmonėms, kurie visą gyvenimą buvo savarankiški, gali būti sunku pripažinti, kad jiems reikia pagalbos. Jūsų mylimi žmonės gali atsisakyti pagalbos, net jei ji ir būtina bei teikiama su meile. Supraskite jų nusivylimą ir bandykite atrasti būdų, kaip pasiūlyti pagalbą taip, kad jie galvotų, jog tai jų mintis.
4. Siekite išsaugoti asmens orumą, kol tai saugu
Mano mama įsižeisdavo, jei žmonės pasakydavo, kad kas nors prikibę jai prie burnos, kai ji valgydavo… O slaugytojai manydavo, kad ji norėtų apie tai žinoti. Mes nusprendėme nekreipti į tai dėmesio, nes tai nebuvo saugumo klausimas. Tačiau, kai išaugo rizika, jog ji gali nukristi, primygtinai reikalavome, kad ji leistų jai padėti vonioje ar einant į tualetą.
5. Ieškokite palaiminimų ir sutelkite dėmesį į juos
Mano mama džiaugėsi, galėdama gyventi malonioje senelių namų bendruomenėje. Ja nuolat rūpinosi šešios moterys, kurios kas 12 val. pasikeisdavo. Tai leido man susitelkti į administracinę rūpybos pusę, priemonių užsakymą, išteklių paskirstymą, vizitus pas gydytojus (ir skubios pagalbos skyrių). Net ir tokioje sudėtingoje situacijoje galima pastebėti daugybę palaiminimų. Pasistenkite pastebėti ir sutelkti dėmesį į teigiamus dalykus – tai bus naudinga abiem pusėms.
Besirūpindama mama, pradėjau siekti pirmiausia pagarbinti Viešpatį – tai stipriai pakeitė mano perspektyvą. Kai mano požiūris tapo dievobaimingesnis, pasikeitė ir mamos požiūris – ji tapo dėkingesnė.
Šventasis Raštas nuolat mus moko, kad Dievas yra užjaučiantis, maloningas, lėtas pykti ir pilnas gerumo, pilnas ištikimosios meilės. Kaip Kristaus sekėja turėčiau sekti Jo pavyzdžiu, vis labiau panašėti į Jį. O Jo jėgai veikiant manyje, tai įmanoma! O Tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginamai daugiau, negu mes prašome ar suprantame, Jam šlovė Bažnyčioje Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! (Ef 3, 20).
Iš www.thegospelcoalition.org vertė Raimonda Jašinauskienė
_64x64_9de.jpg)
